Autorius: Julius Belickas

Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame kasmetiniame ES 27+ šalių tyrime 2020 m. Lietuva užėmė 11 vietą, pakildama per 13 vietų lyginant su 2019 metais. Apie tai šiandien buvo paskelbta Atvirų duomenų brandos ataskaitoje publikuojamoje Europos duomenų portale. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo dalyvavimo šiame tyrime pradžios – 2015 m.

„Džiaugiamės Lietuvos padaryta ženklia pažanga, kuri yra ne vienerių metų kryptingo darbo rezultatas. Pastaraisiais metais vis daugiau viešojo sektoriaus įstaigų įvertina atvirų duomenų naudą, įsitraukia į šioje  srityje vykdomas iniciatyvas, todėl tikimės, kad šis įvertinimas bus dar didesnė paskata visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms tapti atvirų duomenų ekosistemos dalimi. “ – teigia Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Gintautas Mežetis.

Atvirų duomenų brandos tyrime vertinamos šios sritys – atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.

Šiemet didžiausia pažanga padaryta  atvirų duomenų portalo, atvirų duomenų poveikio ir duomenų kokybės srityse: pradėjo veikti Lietuvos atvirų duomenų portalas, patvirtinti būtini teisiniai ir metodologiniai dokumentai, organizuoti viešojo sektoriaus įstaigų mokymai, Atvirų duomenų konferencija ir kt.

Lietuvos pasiekti rezultatai tiek pagal bendrą, tiek pagal atskirų sričių vertinimą viršija ES 27+ šalių vidurkį.  Iš visų analizuojamų sričių Lietuva į pirmąjį dešimtuką patenka pagal duomenų portalo (6 vieta) ir atviros politikos (7 vieta) vertinimą.

Ataskaitoje šalys, pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą, yra suskirstytos į keturias grupes: krypčių formuotojai, spartūs sekėjai, pasekėjai ir pradedantieji. Lietuva šiemet priskirta sparčių sekėjų grupei, kartu su Vokietija, Italija, Kipru, Švedija ir kt. Lyderių pozicijas užima Danija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Estija, Lenkija ir Austrija.

Taip pat kiekvienai grupei, atsižvelgiant į pasiektą brandos lygį, pateikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip paspartinti duomenų atvėrimą ir paskatinti jų naudojimą, taip sudaryti prielaidas spartesnei šalies ekonominei, socialinei ir politinei raidai.

Vertinant ataskaitoje pateiktą informaciją, pastebimas bendras ES šalių atvirų duomenų brandos lygio didėjimas, o tai rodo, kad šalys vis daugiau dėmesio skiria atvirų duomenų sričiai, pradedant nuo palankios teisinės bazės kūrimo ir baigiant duomenų kokybės didinimu bei atvirų duomenų populiarinimu privačiame ir viešajame sektoriuose.  

Detalią Lietuvos tyrimo analizę rasite čia.