Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Dar prieš kelis šimtmečius įgarsinta stebėtinai įžvalgi garsaus prancūzų politiko ir diplomato Šarlio M. Taleirano mintis šiandien įgyja vis didesnę prasmę. Kita vertus, nenumaldomai gausėjančių duomenų realybėje tenka susidurti ir su savotišku paradoksu – nepakankamu gebėjimu išnaudoti jų teikiamos informacijos naudą. Ekspertai pripažįsta – šią ir kitas problemas, atskleidžiant vis daugiau tiek verslui, tiek viešajam sektoriui aktualių atvirų valstybės duomenų, neišvengiamai teks spręsti ir Lietuvai.

 

Realiai yra, bet panaudoti sunku

Bendrovės „Dataera“ įkūrėjo ir vadovo Rolando Rimkevičiaus teigimu, šiandien pasaulyje analizuojama labai menka dalis – vos 30 proc. – atvirai prieinamų duomenų. Pašnekovas pasitelkia dar vieną iškalbingą faktą: „Microsoft“ kompanijos prognozėmis, duomenų kiekis globaliu mastu nuo skaičiuojamų 44 ZB 2020 metais turėtų išaugti iki 175 ZB 2025-aisiais, tai yra keturiskart per penkerius metus.

„Viena opiausių nūdienos problemų, su kuria susiduria duomenų vartotojai, yra trukdžiai, apsunkinantys šių išteklių prieinamumą bei jų panaudojimą. Ir pirmiausia tai pasakytina apie duomenų formatus, – sako R. Rimkevičius. – Kaip pavyzdį galėčiau paminėti JSON formatą, kuris žinomas retam paprastam vartotojui. Vadinasi, nespecialistui prireiks papildomų pastangų taip pateikiamus duomenis konvertuoti į jam priimtiną, suprantamą kalbą.“

Pasak duomenų valdymo ir analizės eksperto, įvertinant tai, jog nuosekliai augant duomenų kiekiui sykiu didėja poreikis juos analizuoti, eksponentiškai aštrės ir prieinamumo bei mokėjimo jais pasinaudoti problematika.

Kitas aktualus aspektas, su kuriuo šiandien dar neretai susiduria vartotojai, – vadinamoji duomenų higiena. „Mūsų komandai teko dirbti su Vyriausybės kanceliarija, įvairioms ministerijoms padėti rengti metines ataskaitas, kuriose naudojome pačių ministerijų pateikiamus atvirus duomenis. Ir tuo metu asmeniškai susidūrėme su šia problema. Tai yra dalis duomenų būdavo arba nepilni, arba kažkas pateikta ne taip, kaip reikėtų, ir panašiai. Tad nors realiai duomenų yra, tačiau pasinaudoti jais neįmanoma“, – įvardijo R. Rimkevičius.

 

Esminis maistas dirbtiniam intelektui

Tiesa, specialistas pripažįsta – tai nėra vien Lietuvos fenomenas: „Savo problemomis europiniame kontekste esame labai panašūs. Pavyzdžiui, ES daugiausia atvirų duomenų pateikia Vokietija, tačiau šie duomenys taip pat nėra labai tvarkingi“.

Kokybiški ir aktualūs duomenys svarbūs ne tik siekiant patikimos jų analizės, kuriant konkurencingus produktus ar sprendžiant visuomenei svarbius strateginius klausimus – duomenų higiena yra ir neišvengiama sąlyga dirbtiniam intelektui. Eksperto teigimu, evoliucija neapsisuks ir negrįš atgal, tad, bijome to ar ne, dirbtinis intelektas taps naująja žmonijos realybe, kaip kažkada – internetas bei skaitmena.

„O duomenys dirbtiniam intelektui yra kaip maistas, arba, kitais žodžiais, kaip kuras automobiliui. Todėl jei norime, kad dirbtinis intelektas tarnautų mums ir tai darytų efektyviai, turime pasirūpinti ne vien teisingais duomenimis. Ne mažiau svarbu, kad jis maitintųsi mūsų, o ne kitų šalių duomenimis, antraip turėsime klaidingas išvadas ir sprendimus. Kitas reikšmingas faktorius – pasenę duomenys dirbtinio intelekto sprendimams nebenaudotini. Tenka pripažinti, kad neturėdami automatinio duomenų atsinaujinimo su operatyvumu dar stipriai atsiliekame. Tad atveriant duomenis ateina ir tokie svarbūs sprendimai, kaip automatizuoti šį atsinaujinimo procesą – kad pateikiant aktualiausią informaciją nereikėtų rankinio žmogaus įsikišimo“, – sako pašnekovas.

Sykiu R. Rimkevičius sutinka – vis daugiau atvirų duomenų pateikianti Lietuva žengia ir užtikrintesnius žingsnius gerų pokyčių link.

„Viskas prasideda nuo idėjos, kurios materializuojasi į veiksmus, o procesai neišvengiamai tobulėja. Šiuo atveju pirmasis didelis žingsnis nuo idėjos jau padarytas – turime realiai veikiantį Atvirų duomenų portalą, tad visuomenė prie tų duomenų gali prieiti ir jais naudotis. Tuo metu įmones valstybinių organizacijų atveriama informacija jau įgalina didinti savo pelningumą ir taip prisidėti prie bendrojo vidaus produkto augimo“, – sako duomenų valdymo ir analizės ekspertas.

 

Matomi tarp pasaulinių inovacijų kūrėjų

Įmonių grupės „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė, Jungtinių Tautų globojamos iniciatyvos „World Summit Awards“ Lietuvos nacionalinė ekspertė Ieva Žilionienė taip pat pabrėžia: nei valstybės pateikiami atviri, nei apskritai duomenys nėra savitiksliai – jie yra medžiaga kurti vertingas skaitmenines paslaugas bei produktus. Ir šioje srityje sėkmės laidu tampa gebėjimas įžvelgti konkrečių duomenų potencialą, suprasti jų pritaikymo vertę, sako pašnekovė.

I. Žilionienės teigimu, Lietuvoje jau galima rasti ne vieną įdomų pavyzdį, kaip panaudoti atvirus duomenis kaip skaitmeninių sprendimų variklį.

„Nemažai skaitmeninių inovacijų man tenka pamatyti kasmet, organizuojant Lietuvos atranką į pasaulinius skaitmeninių inovacijų apdovanojimus „World Summit Awards“. Per porą pastarųjų metų šio prestižinio konkurso nugalėtojais tapo net keli sprendimai iš Lietuvos, kurių pagrindas – protingai panaudojami atvirieji duomenys: „Citify“ – internetinė platforma, įgalinanti stebėti miestuose planuojamus statyti nekilnojamojo turto projektus, tam panaudojant atvirus duomenis; „Svarbus kiekvienas medis“ („Coetus“) – sprendimas, leidžiantis realiu laiku matyti Lietuvos miškų situaciją bei pokyčius ir apsaugoti juos nuo neteisėtų kirtimų; ManoSeimas.lt (TILS) – viešosios politikos duomenų analizės ir viešinimo sprendimas. O pernai konkurse „Skaitmeninis knygnešys“ geriausiu sprendimu Lietuvai pripažinti Atviri Lietuvos finansai (Finansų ministerija) – dar vienas geras pavyzdys, kaip duomenys gali būti įprasminami, skaidriai teikiant informaciją visuomenei, o kartu ir atveriant duomenų rinkinius atviraisiais formatais“, – vardija pašnekovė.

 

Žmonėms reikia ne proceso, o rezultato

Kaip vaizdžiai sako ekspertė, duomenų atvėrimo ir jų panaudojimo tendencija Lietuvoje jau akivaizdi – galima „pačiupinėti“ ir įvertinti, kaip tie magiški žodžiai realizuojasi praktikoje. „Be abejo, tokių pavyzdžių norėtųsi dar daugiau ir įvairesnių. Atvirų duomenų pagrindas yra teisingi ir tvarkingi valstybių registrai ir sistemos, kuriuose tie duomenys renkami, saugomi ir naudojami“, – R. Rimkevičiui antrina pašnekovė.

I. Žilionienės teigimu, būtent tokių registrų kūrimu užsiima „NRD Companies“, kurių sukurtais skaitmeniniais registrais naudojasi valstybės įvairiose Afrikos, Azijos, Karibų, Europos šalyse. „Kai valstybė tvarkingai valdo savo skaitmeninį turtą – duomenis, užtikrina, kad jie aktualūs, išsamūs ir teisingi, tada ir randasi galimybė tuos duomenis perpanaudoti, sukuriant papildomą vertę. Ir iš savo praktinės patirties matome, kad net tolimiausios šalys jau apie tai aktyviai galvoja ir tam ruošiasi“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Kalbant ne tik apie atvirus duomenis, bet ir apie valstybės duomenis apskritai – būtent protingas duomenų panaudojimas tampa esmine prielaida sukurti geras paslaugas gyventojams ir verslui, tęsia ekspertė.

„Žmonės nenori paslaugos kaip proceso, kad ir kokio patogaus, – žmonės nori rezultato. Kiekvieno mūsų gyvenimo patirtys ir atitinkamai poreikiai – unikalūs. Kuo geriau valdžia pažįsta savo piliečius, tuo geriau jiems pritaikytas paslaugas gali suteikti. Tokių pavyzdžių Lietuvoje taip pat jau turime nemažai: nuo supaprastintų paslaugų, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos Išmanusis mokesčių vedlys, kuris ne tik panaudoja valstybės jau turimus duomenis pajamoms deklaruoti, nebeprašant jų iš žmogus, bet ir sudėtingą formą pakeičia žmonių kalba suformuluotais ir lengvai suprantamais klausimais, iki pilnai proaktyvių paslaugų, kaip „Sodros“ teikiama vienišo žmogaus išmoka, kuri skiriama automatiškai, be atskiro žmogaus prašymo, remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeiminę padėtį. O pažangių skaitmeninių paslaugų papildymas dar ir atvirais duomenimis – kai tai daroma protingai ir vietoje, aiškiai suvokiant, ką ir kodėl norime pagerinti – sudaro prielaidas toliau gerinti tiek paslaugų naudotojų patirtį, tiek institucijų priimamų sprendimų kokybę“, – teigia „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė I. Žilionienė.