2023 metų viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo pažangos apžvalga

2024 m. gegužės 14 d.

Parengė Informacinės visuomenės plėtros komiteto Skaitmeninės aplinkos skyrius:

Julius Belickas, Inga Smolskaitė, Aurimas Jasiūnas, Mantas Zimnickas

 

2023 m. buvo pasiekta ženkli viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo pažanga dėl šių  esminių pokyčių:

• 2022-2023 m. laikotarpiu didelius duomenų rinkinių kiekius atvėrė patys svarbiausi valstybės duomenų tvarkytojai – VĮ Registrų Centras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Valstybės duomenų agentūra ir kitos institucijos, dalyvavusios įgyvendinant Informacinės visuomenės plėtros komiteto vykdytą projektą „Atvirų duomenų platformos, sėkmingai įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“  (kodas Nr. 02.2.1-CPVA-V-523-01-0001) (toliau – Projektas).
• Projekto metu sukurta metodika ir technologiniai dalinimosi atvirais duomenimis sprendimai yra inovatyvūs ir pritaikytini ne tik atvirų, bet ir visų viešojo sektoriaus duomenų inventorinimui, dalinimuisi ir integravimui.
• Sukurtas unifikuotas atvirų duomenų struktūros aprašas (toliau – DSA). Jį naudojant gali būti aprašyti bet kokio turinio sistemiškai organizuoti duomenys, o tai sukuria galimybę taip aprašytus duomenis nuskaityti ir jais keistis taikant vieningą programavimo sąsają (toliau – API). Šis būdas gerokai palengvina ir supaprastina keitimąsi duomenimis, nes nebelieka būtinybės kiekvienam atskiram duomenų poreikiui kurti vis naujas sąsajas. DSA taisykles tikslinga taikyti jau duomenų šaltinių kūrimo ar modernizavimo etape. Taip dokumentuotos informacinių sistemų duomenų bazės būtų iš karto parengtos ne tik duomenų atvėrimui „pagal nutylėjimą“ (by default), bet ir visiems kitiems duomenų mainams bei teikimui vartotojams.
• Įgyvendinti kardinalūs pokyčiai Lietuvos atvirų duomenų portalo (toliau – ADP) infrastruktūroje, įgalinantys on-line režimu stebėti duomenų inventorinimo, atvėrimo, poreikių tenkinimo ir planavimo procesą, operatyviai reaguoti į vartotojų  ir jo taikymo praktiką.
• Per metus ADP  ženkliai padidėjo paklausių, kokybiškų rinkinių kiekis. Šie rezultatai, nuolat tobulinamo Lietuvos atvirų duomenų portalo funkcionalumas bei  pažangūs metodiniai duomenų integravimo sprendimai leido Lietuvai pasiekti aukštą įvertinimą Europos Sąjungos šalių kontekste – užimta 7 vieta Europos atvirų duomenų tyrime[1]. Lietuvos pažangą atveriant duomenis aukštai įvertino ir 2023 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliktame  atvirų duomenų tyrime „OUR data Index“ Lietuva užėmė 10-ąją vietą tarp 36 EBPO vertintų valstybių [2].

Institucijų įsitraukimas į duomenų atvėrimo veiklą

2023 m. institucijų, užsiregistravusių ADP duomenų tiekėjais, iš viso užregistruota 184. Tačiau tik 136 iš jų yra atvėrusios duomenis ar suinventorinusios bent vieną potencialiai atvertiną duomenų rinkinį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 172 viešojo sektoriaus institucijų tik 91 (53%) yra registravusi inventorintų (84) ir atvertų (1222) duomenų rinkinių (1 pav.).

Aktyviai į duomenų atvėrimą įsitraukusių viešojo sektoriaus institucijų dalis nuo bendro viešojo sektoriaus institucijų skaičiaus[3] išlieka panašiame kaip ir pernai - 3-4 % lygmenyje. Pažymėtina, kad ateityje nereikėtų tikėtis, kad šis procentas ženkliai keistųsi dėl objektyvių priežasčių:

• ne visos institucijos turi sistemiškai tvarkomų duomenų šaltinių;
• pagrindiniai duomenų šaltiniai sukoncentruoti centralizuotai tvarkomuose šaltiniuose – informacinėse sistemose ir registruose;
• dalies institucijų turimi duomenys yra labai specifinio siauro pritaikymo ir mažos dalykinės aprėpties, todėl vertinami kaip neturintys pritaikymo ir panaudojimo;
• dalies institucijų  informacijos valdymas ir tvarkymas vykdomas technologiškai paprastomis priemonėmis ir žemu skaitmenizacijos lygmeniu;
• nedidelės institucijos neturi reikiamos kvalifikacijos žmonių;
• savivaldybių įsitraukimas į duomenų atvėrimo procesą per 2023 m. liko nepakitęs:  iš 60–ies savivaldybių 39 yra užsiregistravusios ADP atvirų duomenų teikėjais, tačiau realiai duomenis atvėrė tik 18, 6 yra registravusios vieną ar daugiau suinventorintų rinkinių (1 pav.). 21 savivaldybė nors ir registravosi ADP, tačiau jokių duomenų atvėrimo veiksmų kol kas nevykdė. Savivaldybių duomenų atvėrimo suaktyvinimui būtų reikalingas atskiras projektas, kurio metu turėtų būti išanalizuota situacija, įvertinti savivaldybių duomenų atvėrimo prioritetai, numatytos priemonės pirminių šaltinių standartizavimui ir jų duomenų atvėrimui.

 

 

1 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 1 ir 3 prieduose. Taip pat institucijų grupių pagal valdymo sritį arba konkrečios institucijos atveriamų duomenų kiekius bei kitus rodiklius galima peržiūrėti interaktyvioje atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

Remiantis IVPK kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM) atliktos Atvirų duomenų pažangos ir poveikio vertinimo apklausos duomenimis[4] tokį neskaitlingą institucijų dalyvavimą atveriant duomenis apklausos dalyviai aiškino:

• tinkamo techninio pasiruošimo ir žinių stoka;
• neturi atvertinų duomenų, duomenys niekam neįdomūs;
• trūksta žmogiškųjų ir finansinių resursų.

IVPK vertinimu pagrindinė neįsitraukimo į duomenų atvėrimą priežastis – motyvacijos ir techninių žinių stoka. Atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdus technologinio duomenų raštingumo trūkumas išryškėja ne tik susidūrus su duomenų atvėrimo specifika, bet taip pat nesistemiškai organizuojant ir tvarkant pačius pirminius veiklos duomenis. O nesistemiškas, nekonsoliduotas, išbarstytas laikmenose ir atskiruose įrašuose pirminių duomenų tvarkymas nesudaro pakankamų prielaidų tuos duomenis tvarkingai atverti, jais dalintis ir užtikrinti tęstinumą.

Kita svarbi neįsitraukimo priežastis yra ta, kad institucijoms yra per daug sudėtinga įvertinti atvėrimo prioritetus ir prognozuoti, kokie jų tvarkomi duomenys, juos atvėrus, galės pasitarnauti sukuriant papildomą pridėtinę vertę. Todėl būtų racionalu atvėrimo kryptis ir prioritetus apibrėžti kiekvienoje šakinėje valdymo srityje atskirai, pavyzdžiui ministerijos koordinavimo srityje, atsižvelgiant į keliamus kuruojamoje srityje tikslus, specifiką, valdomos informacijos turinį ir atvėrimo galimybes.

Pažymėtina, kad daugumos pagrindinių šalies informacinių sistemų ir registrų tvarkytojų duomenys yra tvarkomi technologiškai pažangiomis priemonėmis tvarkomi. Daugelis jų sėkmingai dalyvavo IVPK koordinuojamame duomenų atvėrimo Projekte, kuris buvo baigtas 2023 m. Iš viso šiame Projekte dalyvavo 51 viešojo sektoriaus institucija, kurios, atvėrė projekto vykdymo eigoje atvėrė 860 duomenų rinkinių.

Bendras registravusiųjų atvirų duomenų teikėjais institucijų kiekis koresponduoja su institucijų atvirų duomenų koordinatorių skaičiumi: 2023 m. daugėjant duomenis atveriančių institucijų kartu augo atvirų duomenų koordinatorių skaičius.2023 m. pabaigoje registruota 194 atvirų duomenų koordinatoriai ir lyginant su 2022-isiais jų padaugėjo 25-iais. 2023 m. pabaigoje ADP registruoti 258 tvarkytojai ir 1950 duomenų naudotojai, pastarųjų kiekis per metus išaugo net 65 %, (2 pav.)  tai sietina su dideliu atvertų duomenų kiekiu iš svarbiausių valstybės informacinių sistemų ir registrų.

2 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 2 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

2023 m. buvo tęsiama atvirų duomenų koordinatorių klubo veikla. Klubo susitikimuose dalyvauja ministerijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai, juose aptariamos duomenų atvėrimo aktualijos, problemos, dalinamasi patirtimi.

 

Duomenų atvėrimo pažangos rodikliai

2022 m. pabaigoje 112 institucijų buvo registravusios 1879 duomenų rinkinius ADP. Tačiau 2023 m. užbaigti ADP turint tik 1486 duomenų rinkinius. Toks duomenų rinkinių sumažėjimas yra dėl to, kad nepaisant pastaraisiais metais augusio vertingų naujų atvertų duomenų rinkinių kiekio, laikinai ADP nepublikuojami neatitinkantys DCAT 3.0 versijos reikalavimų metaduomenys iš geoportal.lt (794 vnt.). Šie duomenų rinkiniai bus automatiškai vėl sukelti suderinus Inspire ir DCAT metaduomenų standartus. Ši problema yra bendra visoms ES šalims, todėl nagrinėjama ir sprendžiama Europos lygmeniu.

Tolimesni 2022 m. ir 2023 metais atvertų rinkinių kiekiai bus pateikiami ir pokyčiai aptariami be geoportal.lt metaduomenų.

 

3 pav.  Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 1 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

Bendras inventorintų ir atvertų duomenų rinkinių kiekis 2023 m. (1486), lyginant su 2022 m. (1147), išaugo 52 proc. arba 462 rinkiniais, iš kurių didžiausią dalį (371 duomenų rinkinys) sudarė vertingiausi duomenų rinkiniai iš svarbiausių viešojo sektoriaus duomenų tvarkytojų ir atverti IVPK įgyvendinto Projekto metu.

2023 m. pabaigoje daugiausia duomenų rinkinių buvo atvėrusios institucijos veikiančios Žemės ūkio (Nacionalinė mokėjimų agentūra, Žemės ūkio duomenų centras, Valstybinė augalininkystės tarnyba ir kt.), Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (Registrų centras, EIM, Lietuvos metrologijos inspekcija ir kt.) veiklos sektoriuose, Vyriausybei institucijose (Valstybinė duomenų agentūra, Vyriausioji rinkimų komisija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kt.), Finansų ministerijos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Lošimų tarnyba, FM), Aplinkos ministerijos (Aplinkos apsaugos agentūra, Geologijos tarnyba, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kt.), Sveikatos apsaugos ministerijos (Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis sveikatos centras, Higienos institutas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir kitos ligoninės), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA, Užimtumo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, ir kt.), veiklos sektorių institucijose (3 pav.).

Savivaldybės per metus duomenų rinkinių skaičių padidino nuo 154 rinkinio 2022 m. iki 171 rinkinių 2023 m. Tačiau didesnioji jų dalis – tik inventorinti duomenys. Bendras savivaldybių atvertų duomenų rinkinių, publikuojamų ADP, kiekis net sumažėjo pašalinus nekokybiškus duomenų rinkinius ir nustojus juos publikuoti lokaliose savo svetainėse. Tik trečdalis visų Lietuvos savivaldybių įsitraukę į duomenų atvėrimo veiklą ir labai nevienodai – nuo pirmųjų inventorintų rinkinių registravimo iki kelių dešimčių atvertų duomenų publikavimo. (4–6  pav.).

 

4 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 4 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

 

5 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 4 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

6 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 4 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

Analizuojant atvertus duomenų rinkinius pagal duomenų turinį, t. y. pagal tematines veiklų kategorijas, išsiskyrė Ūkinės veiklos ir verslo sritis. Joje 2023 m. pabaigoje inventorintų ir atvertų rinkinių daugiausia – 414 (atitinkamai 6 ir 408). Ekonomikos ir finansų tematikos srityje – 7 inventorinti ir 169 atverti  rinkiniai. Į 50-100 inventorintų ir atvertų rinkinių intervalą patenka Teisėsaugos ir teisėtvarkos, Socialinės apsaugos, Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Valstybės valdymo, viešojo administravimo, Statistinių ir Švietimo kategorijoms priskiriami duomenų rinkiniai. Po kelias dešimtis atverta Transporto ir ryšių, Energetikos, geoerdvinių duomenų rinkinių. Kitose srityse atverta po keliolika arba vos keletą rinkinių. Tik simbolinis Mokslo ir technologijų tematikos atvertų duomenų rinkinių kiekis. Negausu Kultūros, Energetikos tematinių kategorijų bei regionus charakterizuojančių duomenų (7 pav.).

7 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 3 priede arba galima pasižiūrėti Lietuvos atvirų duomenų pagal savo pasirinktus kriterijus[5].

 

Duomenų naudojimo rodikliai

Didėjant duomenų rinkinių kiekiui, plečiantis jų pasirinkimo įvairovei, didėja ir duomenų vartojimo intensyvumas. Lyginant 2022 m. ir 2023 m. rezultatus stebimas gana ryškus duomenų rinkinių peržiūrų ir ypatingai – duomenų parsisiuntimų kiekio augimas (8–9 pav.). Įdomu, kad peržiūrų kiekis atskirais atvejais yra kelis kartus mažesnis nei parsisiuntimų kiekis (5 priedas). Darytina prielaida, kad duomenų vartotojai suradę reikiamą duomenų rinkinį toliau jį intensyviai naudoja pakartotinai, parsisiųsdami duomenų atnaujinimus iš jau žinomo publikuojamo atvirų duomenų šaltinio Atvirų duomenų saugykloje. Tai netiesiogiai patvirtina tas faktas, kad dominuoja patys populiariausi duomenų rinkiniai: milijonus kartų parsisiųsti Adresų registro duomenys, šimtus tūkstančių kartų parsisiųsti Juridinių asmenų registro, Hipotekos registro, Ambulatorinių paslaugų, Receptų, Gydymo įstaigų, Leidimų kirsti mišką, Nekilnojamo turto, Viešųjų pirkimų, Areštuojamo turto ir Juridinių asmenų, dešimtis tūkstančių kartų atsisiųsti sveikatos priežiūros, georeferencinio pagrindo, ESPF finansavimo, Covid pandemijos, namų biudžeto, aplinkosaugos, visuotinio žemės ūkio surašymo, mokesčių ir kitų rinkinių duomenys.

8 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 6 priede arba galima pasižiūrėti Lietuvos atvirų duomenų pagal savo pasirinktus kriterijus[6]

 

2023 m. pagal peržiūrų kiekį populiariausi buvo Finansų, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ,  Vidaus reikalų ministerijų  institucijų duomenų rinkiniai (https://data.gov.lt/stats/).

Pagal tematikas daugiausia peržiūrėtos šios tematinės kategorijos: aplinka, ūkinė veikla ir verslas, sveikatos apsauga, ekonomika ir finansai. Vidutiniškai 2023 m. vienas sąlyginis duomenų rinkinys buvo peržiūrėtas 24 kartus (7 priedas).

2023 m., lyginant su 2022 m., fiksuojamas ypač ryškus duomenų parsisiuntimų kiekis. 2023 m. išsiskiria Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamos srities institucijų bendras duomenų parsisiuntimų skaičius, kuris viršija 4,7 mln. ribą. Daugiau nei 945 tūkst. parsisiuntimų pasiekė Sveikatos apsaugos institucijų atverti duomenų rinkiniai, virš 670 tūkst. kartų parsisiųsti Vyriausybei pavaldžių institucijų, žymus parsisiuntimų skaičius Aplinkos (349 tūkst.) ir Finansų ministerijų (102 tūkst.) ir joms pavaldžių institucijų duomenų (https://data.gov.lt/stats/).

9 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 5 priede. Taip pat atvirų duomenų portalo švieslentėje (https://data.gov.lt/stats/).

Vidutiniškai vienas atvertas duomenų rinkinys buvo parsisiųstas 4643 kartus (7 priedas). Tačiau akivaizdu, kad ši reikšmė yra sąlygota išskirtinai intensyvaus tik keleto dešimčių pačių populiariausių duomenų rinkinių naudojimo.

Duomenų poreikio paklausimų tenkinimas

Padidėjus ADP žinomumui ir duomenų įvairovei vis daugiau duomenų vartotojų naudojasi patogia galimybe registruoti duomenų poreikį arba pateikti pastabą jau dėl publikuotų duomenų rinkinių turinio ir adresuoti jį tiesiogiai be formalaus kreipimosi į dominančius duomenis tvarkančią instituciją. 2023 m. pabaigoje ADP buvo registruota 245 duomenų vartotojų poreikiai. 2023 m., lyginant su 2022 m., pateiktų poreikių kiekis išaugo ženkliai – net 45 %., tačiau jų tenkinimo situacija mažai pakito: 8 proc. punktais sumažėjo neplanuojamų atverti ir 15 proc. punktų padidėjo planuojamų tenkinti poreikių kiekis. Deja, sumažėjo patenkintų poreikių procentinė dalis, nors pagal pateiktus poreikius atvertų duomenų rinkinių kiekis ir išaugo (10 pav.).

 

 

 

10 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 8 priede.

2023 m., lyginant su 2022 m., įvyko ženklus poreikių, gautų ADP priemonėmis, persiskirstymas tarp institucijų. Tai sąlygojo pasikeitęs institucijų priskyrimas pavaldumo sritims bei ADP sukurtos galimybės peradresuoti gautus kitoms institucijoms (11–12 pav.).

 

11 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 8 priede.

 

 

12 pav. Pastaba: detalūs duomenys pateikiami 8 priede.

 

2023 m. išlieka didelis poreikių (42 %) kiekis, į kuriuos institucijos nesureagavo (viso 103 atvejai) laiku arba iš viso nepateikė jokių komentarų.

Tokia pateiktų duomenų poreikių situacija, tikėtina, nėra tenkinanti duomenų vartotojus, todėl būtina įvertinti ir inicijuoti priežasčių pašalinimą, dėl kurių duomenų atvėrimas pagal pateiktus poreikius yra nedidelis, o institucijų įsitraukimas į procesą – nepakankamas.

Remiantis komunikavimo su duomenų tiekėjais patirtimi galima daryti prielaidą, kad nepakankamai greitą ar pozityvų institucijų reagavimą į pateiktą duomenų poreikį daugeliu atvejų nulemia organizacinio pobūdžio priežastys:

• institucija, kuriai nukreipiamas poreikis nėra registravusi atvirų duomenų koordinatoriaus ADP, todėl nėra nei kam reaguoti, nei kam organizuoti duomenų atvėrimą;
• institucija neturi atitinkamų gebėjimų ir nėra pasiruošusi atvėrimui;
• institucija neturi motyvacijos, trūksta resursų;
• duomenys, kurių prašo vartotojai, institucijoje tvarkomi žemu sisteminiu ir technologiniu lygmeniu, o tai savaime apsunkina jų atvėrimą. Iškila pirmapradė reikmė pirmiausia tinkamai organizuoti pirminių duomenų tvarkymą.

Tikėtina, kad šios priežastys sąlygoja tokį netolygų ir nepakankamą institucijų atsižvelgimą į naudotojų pateiktus poreikius atskirose valdymo srityse (12 pav.).

Daugiau ir detalesnės informacijos apie kiekvieną pateiktą poreikį, bei esamą jo būklę galima pasižiūrėti ADP Duomenų poreikio skiltyje (https://data.gov.lt/requests/submitted).

Dalinimasis gerąja duomenų pakartotinio panaudojimo praktika

IVPK, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimui į duomenų atvėrimą toliau tobulino turima technologinę infrastruktūrą, teisinę aplinką ir metodiką[7], konsultavo institucijas duomenų atvėrimo klausimais, pristatė atvirų duomenų aktualijas informaciniuose renginiuose bei konferencijose, inicijavo atvirų duomenų koordinatorių  klubo veiklą, kurioje buvo dalinamasi gerąja duomenų atvėrimo patirtimi, aptariamos kylančios problemos ir aptariamos aktualijos.

Kitas gerosios praktikos sklaidos kanalas – ADP skiltis, skirta atvirų duomenų panaudojimo atvejų publikavimui. Čia publikuojama 30 įvairių autorių, hakatonų dalyvių, startuolių sukurtų atvirų duomenų pagrindu  sprendimų aprašymai.

 

_________________