A catalogue service that conforms to the HTTP protocol binding of the OpenGIS Catalogue Service ISO Metadata Application Profile specification (version 2.0.2)
Lietuvos erdvinės informacijos portalas www.geoportal.lt (toliau – LEI portalas) yra svarbiausias Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros (toliau – LEII) komponentas. LEI portalas – valstybės informacinė sistema, veikianti nuo 2008 m. ir skirta keistis geografine informacija internetu. Per LEI portalą yra įgyvendinami 2007 metais įsigaliojusios INSPIRE direktyvos reikalavimai.
Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR2LT) turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, tvenkiniai, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti tel. nr. +370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.
Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR2LT) turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, tvenkiniai, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti tel. nr. +370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.
Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR2LT) turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, tvenkiniai, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti tel. nr. +370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.
Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
Didelio tikslumo Vilniaus topografinė duomenų bazės (TDB500V) elektroninė žemėlapio prieigos paslauga. Žemėlapio galima rasti - http://www.vilnius.lt/zemelapis.
CORINE Land Cover (CLC) inventorizacija buvo pradėta 1985 m. (ataskaitiniai metai - 1990 m.). Atnaujinimai buvo parengti 2000, 2006, 2012 ir 2018 m. Duomenų rinkinius sudaro 44 klasių žemės dangos inventorizacija. CLC naudoja 25 hektarų (ha) minimalų kartografinį vienetą (MMU) ploto reiškiniams ir 100 m minimalų plotį linijiniams objektams. Žemės dangos įvairių metų sluoksnius papildo pokyčių (CHA) sluoksniai, kuriuose išryškinami žemės dangos pokyčiai, kurių MMU yra 5 ha. Skirtingi MMU reiškia, kad pokyčių sluoksnio skiriamoji geba yra didesnė nei būklės sluoksnio. Dėl MMU skirtumų skirtumas tarp dviejų CLC sluoksnių nebus lygus atitinkamam CLC-Changes sluoksniui. Eionet tinklo Nacionaliniai referenciniai centrai "Land Cover" (NRC/LC) rengia nacionalines CLC duomenų bazes, kurias koordinuoja ir integruoja EAA. Dauguma šalių CLC rengia vizualiai interpretuodamos didelės skiriamosios gebos palydovines nuotraukas. Keliose šalyse taikomi pusiau automatiniai sprendimai, naudojant nacionalinius in situ duomenis, apdorojant palydovinius vaizdus, integruojant GIS ir apibendrinant. 2012 m. CLC versija buvo pirmoji, kuria CLC serijos įtrauktos į programą "Copernicus", taip užtikrinant tvarų finansavimą ateityje. 2018 m. versija, taip pat finansuojama pagal programą "Copernicus", buvo parengta per mažiau nei 1 metus. CLC turi platų pritaikymo spektrą, juo grindžiamos įvairios Bendrijos politikos kryptys ne tik aplinkos, bet ir žemės ūkio, transporto, teritorijų planavimo ir kt. srityse. Naršykite ir raskite norimus produktus. Kiekviename produkte yra žemėlapio vaizdas, metaduomenys ir parsisiuntimo skirtukas. Norėdami atsisiųsti duomenis, eikite tiesiai į skirtuką Download (Atsisiųsti) ir pradėkite procesą (tam reikės prisijungti). Be to, galite naudotis internetine žemėlapių peržiūra ir produkto žiniatinklio paslaugomis. Eikite į skirtuką "Map view" ir priartinkite dominančią teritoriją, kad galėtumėte peržiūrėti žemėlapį internetu. Norėdami pasiekti žiniatinklio paslaugas, eikite į "Map view", spustelėkite „Web Services“ ir vykdykite nurodymus.
Corine 1990–2012 metų žemės dangos ir pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais. Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai vektorinis visos Europos žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CHA pokyčių duomenų bazės yra sudarytos įvedant žemės dangos pokyčius tarp dvejų metų metų. Mažiausias kartografuojamas yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.
Corine žemės dangos 2018 metų ir 2012–2018 m. pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais. Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai visos Europos vektorinis žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CLC12_LT yra peržiūrėta ir pakoreguota 2012 metų žemės dangos duomenų bazė. Šios duomenų bazės tikslinimas vyko interpretuojant 2012 metų kosminius IRS palydovo vaizdus. CHA18_LT pokyčių duomenų bazė yra sudaryta įvedant žemės dangos pokyčius tarp 2012 ir 2017 metų. Šios duomenų bazės sukūrimas vyko interpretuojant 2012–2013 metų IRS palydovinius vaizdus ir 2017 metų Sentinel – 2 palydovinius vaizdus. CLC18_LT sudarytas automatiniu būdu sujungiant CLC12_LT ir CHA18_LT duomenų bazes Mažiausias kartografuojamas objektas šiose duomenų bazėse: CLC12_LT ir CLC18_LT yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių CHA18_LT duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.
Vilniaus miesto aplinkos kokybės duomenys (triukšmo, oro užterštumo)
Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK). Teikiami sluoksniai: Ežerai ir tvenkiniai, Upės ir kanalai, Upių baseinai, Upių pabaseiniai, Upių pabaseinių rajonai, Vandens tyrimų vietos, Vandens matavimo stotys, Hidroelektrinės, Žuvų pralaidos, Vandens pertekliaus pralaidos, Žemių užtvankos.
Duomenys parengti remiantis nuotoliniais erdviniais jūros pakrantės paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio aukščių matavimais bei modeliavimu. Kasmetinių nuotolinių erdvinių matavimų duomenys sulyginami su ankstesnių metų erdvinių matavimų duomenimis. Gauti aukščių skirtumai atspindi jūros krantų būklės pokyčius. Taškai žemėlapyje nurodo matavimų zonos centrą, matavimus atliekant Melnragės rekreacinėje zonoje, Girulių rekreacinėje zonoje, Pajūrio regioniniame parke, Palangos rekreacinėje zonoje, Šventosios rekreacinėje zonoje ir Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Rinkinį sudaro 4 sluoksniai: 1. Kraštovaizdžio monitoringas, jūros krantų būklė (pokyčiai), žemyninė dalis 2. Kraštovaizdžio monitoringas, jūros krantų būklė (pokyčiai), Kuršių nerija 3. Marių krantų pokyčių būklė, Kuršių marių vakarinė pakrantė. 4. Jūros priekrantės gyliai Iki 2024 m. teikiamas tik Jūros priekrantės gylių sluoksnis
Baltijos jūros Lietuvos dalies duomenys – teritorinės jūros ribos, laivybos keliai, inkaravietės, buvę užminuoti ir kiti rajonai. Apie projektą: http://corpi.lt/index.php/baltspace/
Lietuvos gravimetrinio kvazigeoido modelis LIT20G. Modeliuoti kvazigeoido aukščiai virš GRS80 elipsoido. Kvazigeoido modelio tikslumas (vidutinė kvadratinė paklaida) yra 8 mm. Kvazigeoido modelis susietas su 2007 metų Lietuvos aukščių sistema. Kvazigeoido modelis dengia teritoriją, esančią tarp 53?-57? šiaurės platumos ir 18?-27? rytų ilgumos. Kvazigeoido tinklo akies dydis pagal platumą yra 0,01? , pagal ilgumą - 0,02?. Kvazigeoido modelis parengtas 2019-2020 metais. Daugiau informacijos: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Patikslintas-geoido-modelis-lietuvos-teritorijoje/1
Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondas (GKMF). Fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. GKMF nuolat plečiamas – siekiama sistemingai kaupti ir valdyti visą valstybės geodezinę ir kartografinę medžiagą bei teikti ją naudotojams. GKMF medžiaga naudojama vykdant valstybinės reikšmės geodezinius ir kartografinius bei kitus darbus. Ja remiantis galima atlikti pasirinktos teritorijos raidos istorinę analizę. GKMF ištekliai pasiekiami LEI portalo žemėlapių naršyklėje per interaktyvią el. paslaugą https://www.geoportal.lt/map/index.jsp?mode=gkmf
Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2017 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos. Likusios teritorijos žemėlapiai sudaryti 2015, 2016 metų aeronuotraukų pagrindu.
Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2015 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima dalį Lietuvos Respublikos teritoriją. Likusios teritorijos žemėlapiai sudaryti 2016, 2017 metų aeronuotraukų pagrindu.
Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2012 - 2013 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.