Lietuvos bankų (įskaitant specializuotus bankus), jų kontroliuojamų įmonių ir Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų paskolų duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredito unijų, užsienio kredito įstaigų kontroliuojamų įmonių, veikiančių Lietuvoje, paskolų duomenys neįtraukti.

Nacionalinių sąskaitų sistemoje ekonominiai vienetai, kurie disponuoja nuosavu turtu ir prisiima įsipareigojimus savo vardu, būdami ekonomiškai aktyvūs ir sudarydami sandorius su kitais ekonominiais vienetais, vadinami instituciniais vienetais. Instituciniai vienetai grupuojami į institucinius sektorius ir subsektorius. Institucinis sektorius – panašios ūkinės elgsenos institucinių vienetų grupės. Instituciniai vienetai grupuojami į sektorius remiantis jų pagrindine veikla ir paskirtimi. Išskiriami penki instituciniai sektoriai: nefinansų (ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių pardavimas arba paslaugų teikimas), finansų (bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės), valdžios (valstybės valdymo ir biudžetinės įstaigos), namų ūkių (individualiosios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos), ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (privačios nesiekiančios pelno organizacijos).

Einamojo mėnesio ir kaupiamieji nuo metų pradžios akcizais apmokestinamų prekių, išleistų į Lietuvos rinką, deklaruoti kiekiai ir akcizai, pateikti pagal atskiras tarifines grupes ir produktų kategorijas.

Pateikiama informacija apie nedarbo socialinių draudimo išmokų gavėjus:išmokų gavėjų skaičius pagal lytį, savivaldybes, amžių. Pateikiama informacija apie nedarbo socialinio draudimo išmokų dydžius: vidutinė išmoka savivaldybėse (už pilną mėnesį). Pateikiama informacija apie nedarbo socialinio draudimo išmokoms priskaičiuota sumą: išmokoms priskaičiuota suma savivaldybėse. Pateikiama informacija apie nedarbo socialinio draudimo išmokų vidutinę mokėjimo trukmę: išmokos vidutinė mokėjimo trukmė savivaldybėse. Duomenų pristatymas: https://www.youtube.com/watch?v=D-3GciYzpvg&list=PLtptnWie_iVvLbVihFZIvcErEZz4_Vc08&index=6

Duomenys apie asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, pagal savivaldybes, veiklos kodą ir kt.

AB "Smiltynės perkėla" perkeltų keltais keleivių ir transporto priemonių suvestinė: Perkeltų transporto priemonių, neskaitant dviračių ir motociklų, suvestinė (vnt.); Lengvasis automobilis, priekabos, krovininis iki 3,5t (M1, O1, O2, SE, N1) (vnt.); Autobusas iki 5t, automobilis gyvenamasis namas (M2, M1-SA) (vnt.); Krovinis automobilis virš 3,5t iki 12t, priekabos iki 10t (N2, O3) (vnt.); Autobusas virš 5t, krovinis automobilis virš 12t, priekaba virš 10t (M3, N3, O4) (vnt.); Perkeltų keleivių suvestinė (vnt.); Mopedas, motociklas, keturratis (L1-L5; L1e-L7e) (vnt.); Perkeltų dviračių suvestinė (vnt.); Maršrutas Klaipėda-Smiltynė-Klaipėda. Adresas Nemuno g. 8 (Naujoji perkėla) ir Danės g. 1 (Senoji perkėla).

Pateikiamas pieninių veislių karvių ūkio dydžio pasiskirstymas mėnesio paskutinei dienai, nurodant laikytojų ir karvių skaičių

Pateikiami bulių, telyčių, karvių ir importuotų galvijų skerdimo duomenys skerdimo įmonėse ir ūkiuose nuo einamų metų sausio 1 d. iki pateikiamo mėnesio pirmos dienos.

Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksai (PSBKI) skaičiuojami taikant pakartotinio pardavimo metodą – skaičiuojant naudojami mažiausiai du kartus parduoto to paties būsto kiekvieno sandorio duomenys.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų duomenys (pagal savivaldybes) apie apskaičiuotas mokesčio sumas, pritaikytas lengvatas, apmokestinamus plotus. Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

Geotopai – moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs (unikalūs ar etaloniniai) saugomi ar saugotini, geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).

Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Lietuvos teritorijos gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Informacija apie GRPK objektus yra kaupiama erdvinių duomenų rinkinyje

Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo kitų ES šalių PVM mokėtojams ataskaitos (forma FR0564) duomenys, agreguoti pagal ekonominės veiklos skyrius

Diagnostiniai, nuasmeninti vaizdai iš PACS sistemos

Pateikiamas savivaldybėse galvijų, avių, ožkų, arklių prieauglio pagal lytį atvedimo skaičius nuo sausio 1 d iki einamo mėnesio paskutinės dienos

Laikytojų, bandų ir laikymo vietų skaičius pagal savivaldybes, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai mėnesio paskutinei dienai