Prieiga prie skaitmeninių orų prognozių Lietuvos Respublikos teritorijai. Duomenis sudaro skaitmeninio orų prognozių modelio duomenys: oro temperatūra, juntamoji temperatūra, vėjo kryptis, greitis, vėjo gūsiai, santykinė oro drėgmė, slėgis jūros lygyje, kritulių kiekis, debesuotumas ir reiškiniai. Daugiau informacijos – api.meteo.lt

Vandens matavimo stočių tinklo metaduomenys.

Meteorologijos stočių tinklo metaduomenys.

Tiesioginės investicijos pagal šalis ir ekonominės veiklos rūšis

Pateikiami duomenys apie importuotas iš trečiųjų šalių, eksportuotas į trečiąsias šalis, įvežtas iš kitų ES šalių ir išvežtas į kitas ES šalis fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas bei jų mišinius. Suminiai duomenys pateikti atskirai pagal medžiagas ir mišinius, šalį, medžiagos prigimtį (regeneruota (RG) ar nenaudota (NE)) ir veiksmą (importuota iš trečiųjų šalių (IM), eksportuota į trečiąsias šalis (EK), įvežta iš kitų ES šalių (IS) ir išvežta į kitas ES šalis (IS)).

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Metų namų ūkių biudžeto statistinis tyrimas. *2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų ** 2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų

Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos statistiniais duomenimis. Įvertinti užimtų gyventojų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, išsilavinimą, darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygius. Tyrimas atliekamas imčių metodu. Kas ketvirtį apklausiama apie 0,5 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuojami visiems gyventojams.

Kas 4 metus atliekamas darbo užmokesčio struktūros statistinis tyrimas

Veikiančių ūkio subjektų skaičius nustatomas kartą per metus – sausio 1 d. (sąlyginė data). Įregistruotiems ir veikiantiems ūkio subjektams nepriskiriami įmonių filialai ir atstovybės, išskyrus užsienio įmonių filialus. Ūkio subjektai pagal ekonominės veiklos rūšis, numatytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), skirstomi atsižvelgiant į pagrindinę jų vykdomą veiklą. Vietos vienetas – administraciškai ar geografiškai apibrėžtoje vietovėje esantis klasifikuojamas institucinis vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, parduotuvė, cechas, fabrikas, sandėlis, įstaiga), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas ar daugiau žmonių.

Pateikiami Lietuvos Respublikos 2011, 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys bei 2020 m. atlikto bandomojo gyventojų surašymo rezultatai.2021 m. surašymas buvo atliktas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Lietuvos Respublikos 2020 metų bandomojo gyventojų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys buvo gauti apibendrinus administracinių šaltinių duomenis ir juos lokalizavus teritorijoje.

Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.