Duomenys apie asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, pagal savivaldybes, veiklos kodą ir kt.

Atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar turėtojas ir (ar) gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Siekiant tinkamai įgyvendinti principą "teršėjas moka", gamintojai ir importuotojai vykdo gaminių (alyvos, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių) tiekimo vidaus rinkai apskaitą, o šių duomenų pagrindu yra apskaičiuojama ar gamintojai ir importuotojai vykdo LR Vyriausybės nustatytas užduotis.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.

Duomenų rinkinyje pateikiami ežerų valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys

Duomenų rinkinys parengtas remiantis Švietimo ir mokslo institucijų registru. Rinkinyje pateikiami duomenys apie šiuo metu veikiančias švietimo ir mokslo institucijas (mokyklas, universitetus, darželius, profesinį mokymą, neformalųjį ugdymą teikiančias ir kt. įstaigas) arba institucijas, kurios šiuo metu neveikia, bet veikė po 2001 m. spalio 12 d. Rinkinyje rasite institucijų pavadinimus, JAR kodus arba, jei institucija neturi JAR kodo, ŠMIR suteikiamus institucijos padalinio kodus, institucijos registravimo datą, geoerdvines koordinates, adresą ir kt. Duomenys pateikiami ir apie savarankiškas institucijas, ir apie kitų institucijų padalinius.

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Kas 5 metus atliekamas suaugusiųjų švietimo statistinis tyrimas

Tyrimo tikslas – parengti palyginamą su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis statistinę informaciją apie namų ūkio bendrąsias ir disponuojamąsias pajamas, būsto sąlygas, namų ūkio fizinę ir socialinę aplinką, galimybę tenkinti kai kuriuos poreikius, vyresnių nei 16 metų namų ūkio narių užimtumą, darbą, sveikatos būklę bei problemas ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir įvertinti skurdo rizikos bei materialinio nepritekliaus ir socialinės atskirties rodiklius.

Metų namų ūkių biudžeto statistinis tyrimas. *2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų ** 2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų

Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo tikslas yra įvertinti gyventojų apsirūpinimą kompiuteriais, interneto prieigą namuose, kompiuterio ir interneto naudojimo dažnumą bei tikslus, naudojimąsi e. prekyba, e. valdžios paslaugomis, kompiuterinį raštingumą, IT saugumą, IT ir interneto naudojimo kliūtis. Tiriamoji visuma (populiacija) – visi Lietuvos privatūs namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys yra 16–74 metų amžiaus, ir nuolatiniai 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (globos namuose, šeimynose, įkalinimo įstaigose, vienuolynuose), nėra tiriami.

Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos statistiniais duomenimis. Įvertinti užimtų gyventojų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, išsilavinimą, darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygius. Tyrimas atliekamas imčių metodu. Kas ketvirtį apklausiama apie 0,5 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuojami visiems gyventojams.

Kas 5 metus atliekamas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas

Kas 4 metus atliekamas darbo užmokesčio struktūros statistinis tyrimas

Veikiančių ūkio subjektų skaičius nustatomas kartą per metus – sausio 1 d. (sąlyginė data). Įregistruotiems ir veikiantiems ūkio subjektams nepriskiriami įmonių filialai ir atstovybės, išskyrus užsienio įmonių filialus. Ūkio subjektai pagal ekonominės veiklos rūšis, numatytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), skirstomi atsižvelgiant į pagrindinę jų vykdomą veiklą. Vietos vienetas – administraciškai ar geografiškai apibrėžtoje vietovėje esantis klasifikuojamas institucinis vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, parduotuvė, cechas, fabrikas, sandėlis, įstaiga), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas ar daugiau žmonių.

Pateikiami Lietuvos Respublikos 2011, 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys bei 2020 m. atlikto bandomojo gyventojų surašymo rezultatai.2021 m. surašymas buvo atliktas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Lietuvos Respublikos 2020 metų bandomojo gyventojų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys buvo gauti apibendrinus administracinių šaltinių duomenis ir juos lokalizavus teritorijoje.

Pateikiami apskričių, gyvenamųjų vietovių, savivaldybių, seniūnijų taškiniai geoerdviniai duomenys, remiantis Lietuvos Respublikos 2010 m. , 2020 m. visuotiniu žemės ūkio surašymu. Surašymas vykdomas kas 10 metų.

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.