Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).

Parsisiuntimo paslauga - Gyventojų statistika savivaldybėse ir apskrityse: Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes ir lytį, gimusieji, mirusieji, natūrali gyventojų kaita, vidaus ir tarptautinė migracija, užimtumas, darbo jėgos aktyvumas, vidutinė gyvenimo trukmė pagal lytį. Detalūs gyventojų užimtumo duomenys pasiekiami Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://open-data-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/pages/ae508b0598bd4b2db06ed987e14ba3eb

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:100 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroBoundaryMap reikalavimus - EBM_100LT.Ši duomenų bazė yra sudaryta iš administracinių ribų linijų vektoriaus, administracinių vienetų plotų vektoriaus bei taškų vektoriaus. Linijos kaupia tam tikrą atributinę informaciją apie ribą, jos hierarchiją ir kitą informaciją. Plotai ir taškai kaupia atributinę informaciją apie administracinių vienetų hierarchiją bei kodus.

Panevėžio rajono kultūros centrai, sporto klubai, muziejai, kitos kultūros ir sporto įstaigos (duomenys atnaujinti 2021 m. spalio mėn), bibliotekos, WiFi4EU prieigos taškai (duomenys atnaujinti 2021-02-11), kapinės (patvirtinta savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-178), sodų bendrijų teritorijos (duomenys atnaujinti 2019 m. kovo mėn.). Pateikiama įstaigų kontaktinė informacija.

INSPIRE temos „Gyventojų pasiskirstymas - demografija“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiami Lietuvos Respublikos gyventojų demografiniai duomenys ir sociodemografiniai kintamieji, sugrupuoti pagal tinkamus teritorinius statistinius vienetus. Taip pat kai kurių kintamųjų reikšmės yra pateikiamos pagal skirtingas lytis ir/arba amžiaus grupes, tam tikri ekonominiai demografiniai kintamieji – pagal skirtingas ekonomines veiklos rūšis (naudojant NACE klasifikatorių).

INSPIRE temos „Gyventojų pasiskirstymas - demografija“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiamos Lietuvos Respublikos gyventojų demografinės charakteristikos ir sociodemografiniai kintamieji, sugrupuoti pagal tinkamus teritorinius statistinius vienetus. Taip pat kai kurių kintamųjų reikšmės yra pateikiamos pagal skirtingas lytis ir/arba amžiaus grupes, tam tikri ekonominiai demografiniai kintamieji – pagal skirtingas ekonomines veiklos rūšis (naudojant NACE klasifikatorių).

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:250 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroRegionalMap reikalavimus. Šiam projektui vadovauja EuroGeographics - Europos valstybių nacionalinių kartografijos, geodezijos ir kadastro agentūrų asociacija.Duomenų bazę sudaro 8 temos: administracinės ribos ir administraciniai vienetai, hidrografija (upės, ežerai, tvenkiniai, jūra, užtvankos, šaltiniai, pelkės ), transporto tinklas (keliai, geležinkeliai, geležinkelių stotys, degalinės ir automagistralių pakelės poilsio aikštelės, keltų linijos, jūrų uostai, oro uostai, malūnsparnių nusileidimo aikštelės, valstybinės sienos kirtimo postai ), gyvenvietės (išreikštos plotais ir taškais), socialinės temos objektai (švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, sąvartynai, elektros jėgainės ) augmenija ir pagrindinės žemėnaudos (miškai, dirbama žemė, pramoniniai sodai, atviri smėlynai ir akmenynai), fizinių geografinių regionų pavadinimų anotacijos (žemumos, aukštumos, lygumos ir pan.), įvairūs objektai ir orientyrai (produktotiekiai, naudingųjų iškasenų gavybos vietos, aukštos įtampos perdavimo linijos, nacionaliniai parkai, policijos nuovados, laisvalaikio ir pramogų parkai, populiariausi turistų traukos objektai - muziejai, istoriniai pastatai, paminklai).

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Surašymo apskaitos data 2021 m. sausio 1 d. Pirmą kartą atliktas vien administracinių duomenų pagrindu, naudojant: 13 registrų, 5 informacinių sistemų, 24 įstaigų teikiančių nakvynės paslaugas (nakvynės namų). Duomenys pateikti gardelėse 1km x 1km. Laukų reikšmių aprašas: https://open-data-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/datasets/80272a0f7a7e4905bc379f0ae921e5b7_1/about

Surašymo apskaitos data 2021 m. sausio 1 d. Pirmą kartą atliktas vien administracinių duomenų pagrindu, naudojant: 13 registrų, 5 informacinių sistemų, 24 įstaigų teikiančių nakvynės paslaugas (nakvynės namų). Duomenys pateikti gardelėse 1km x 1km. Laukų reikšmių aprašas: https://open-data-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/datasets/ff7b85eaf2e64032bdb564f878026a7c_21/about

Istorinių Karaliaučiaus srities vietovardžių duomenų rinkinys. Jame pateikta apie 4000 baltiškų kalbų kilmės vietovardžių (pradedant nuo XIII a.) su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Grasildos Blažienės, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Visų duomenų rinkinio kūrimui panaudotų šaltinių sąrašą galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/kita/karaliauciaus_vietovardziu_saltiniai.xls