Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).
Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Peržiūros paslauga - Lietuvos vėjo malūnų sklaida
Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Lietuvos bibliotekų statistikos duomenys. Fondai, gauti ir nurašyti dokumentai, leidinių išdavimas, bibliotekų darbuotojai, virtualūs apsilankymai, kompiuterizuotos darbo vietos
Lietuvos bibliotekų statistikos duomenys. Fondai, gauti ir nurašyti dokumentai, leidinių išdavimas, bibliotekų darbuotojai, virtualūs apsilankymai, kompiuterizuotos darbo vietos.
Lietuvos bibliotekų katalogas. Pavadinimas, el. paštas, adresas, svetainė, savivaldybė, tipas.
Pateikiama Lietuvos leidėjų informacija: pavadinimas, apskritis, savivaldybė, tipas, el. paštas, adresas, kontaktinis asmuo, tel. Nr.
Pateikiama Lietuvos leidėjų informacija: pavadinimas, apskritis, savivaldybė, tipas, el. paštas, adresas, kontaktinis asmuo, tel. Nr.
Lietuvos bibliotekų katalogas. Pavadinimas, el. paštas, adresas, svetainė, savivaldybė, tipas.
Kultūros vertybių registro duomenys yra būtini įgyvendinant visas kultūros paveldo apsaugos procesus (stebėseną, identifikavimą ir atskleidimą, tvarkybą bei aktualizavimą). Viešai Kultūros vertybių registras prieinamas internetiniu adresu https://kvr.kpd.lt.
Duomenų rinkinyje pateikiama statistinė informacija apie muziejaus lankytojus, kultūrinės edukacijos veiklą, muziejaus rinkinius, muziejinių vertybių skaitmeninimą, nuolatines ekspozicijas ir parodas, leidybinę veiklą.
Bendros metų tendencijos ir pagrindiniai įvykiai