WMS peržiūros paslauga. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas. 2016-2018 m. laikotarpio (imtinai) kiekvienos dienos nulinės valandos duomenys. Duomenų atributinė informacija: Vidutinė bangos kryptis (laipsniais) Vidutinis bangos aukštis (metrais)

WMS peržiūros paslauga. Duomenys sukurti remiantis Martin G., Moller T., Kotta J., Daunys D., Jermakovs V., Bucas M., Siaulys A., Saskov A., Aigars J. (in press). Benthic marine habitats of the eastern Baltic Sea. Estonian Marine Institute Series. 121 p.

WMS peržiūros paslauga. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje būklė pagal CR užterštumo rodiklį

WMS peržiūros paslauga. Sezoninis vidutinis druskingumas Lietuvos pakrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Duomenų šaltinis: 1975-1978 ir 1989-1990 m geologinio kartografavimo žemėlapis (masteliu 1:500 000/1:200 000) sukurtas pagal: 1.Gelumbauskaitė L. Ž., 1996 (1995). Bottom relief and genesis of the Gotland depression. Baltica 9, 65–75. 2.Gelumbauskaitė L. Ž., 1999. Sub–Quaternary surface of the south– eastern Baltic Sea. Baltica 12, 15–18. (Proceedings of the Fifth Marine Geological Conference, Special Publication). 3.Grigelis A., 2011. Research of the bedrock geology of the Central Baltic Sea. Baltica 24 (1), 1–12. 4.Grigelis A., Flodén T. (chief scientists); contributors Bjerkéus M., 5.Gelumbauskaitė L.Ž., Repečka M., Jokšas K., Šimkevičius P. (contributors), 1994. Joint Lithuanian–Swedish marine geologicalgeophysical expedition: Report of investigations in the Central Baltic / cruise of R/V ,,Vėjas” No. 6/48, June 17–July 2, 1993, No. 14/56, August 20–September 8, 1994. Department of Baltic Marine Geology, Institute of Geology, Vilnius; Department of Geology and Geochemistry, Stockholm University. Vilnius–Stockholm, Institute of Geology, 1994, 23 pp.

WMS peržiūros paslauga. Sezoninė vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Žemėlapis sukurtas pagal: 1.Gulbinskas, S., Žaromskis, R., Repečka, R., 2005. Baltijos jūra Lietuvos akvatorijos žemėlapis žvejybai. Vilnius. 2.Baltijos jūros šelfo prie Lietuvos teritorijos geologinės nuotraukos masteliu 1:200 000 lapai N-34-II-III-IV 1986-1989 m.

Peržiūros paslauga - Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT, sudaromo 2021-2023 m., aerofotografavimo skrydžių datos.

Peržiūros paslauga - Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT, sudaromo 2018-2020 m., aerofotografavimo skrydžių datos.

Peržiūros paslauga - LR skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT, sudaryto 2015-2017 m., aerofotografavimo skrydžių datos.

Vilniaus miesto statybos leidimų duomenys. Teikiama informacija apie išduotus, rengiamus ir nebegaliojančius leidimus statyti.

Peržiūros paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenų rinkinį galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

Peržiūros paslauga - religinio paveldo objektų (skirtingų religinių bendruomenių maldos namų) sklaida Lietuvoje. Pateikiama informacija apie maldos namus: pilnas ir sutrumpintas pavadinimas, religinė bendruomenė, konstrukcinė medžiaga, kompleksiškumas, valstybinis statusas, adresas ir savivaldybė. Duomenų rinkinio autorius: Edgaras Žukauskas. Sudaryta remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų baze.

Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 1995-1999 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją.

Parsisiuntimo paslauga - 2007 m. gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT5LT pagamintas 2005-2006 metų aeronuotraukos pagrindu. ORT5LT pagamintas 174 gyvenamosioms vietovėms arba 595 lapų pagal valstybinę M 1:5000 teritorijos lapų skaidymo sistemą ir numeraciją LKS-94.

Archyvinis duomenų rinkinys, neatnaujinamas nuo 2018 m. sausio 1 d., t.y., dalis jo duomenų gali būti nebeaktualūs arba nekorektiški. SŽNS_DR10LT informaciją, o taip pat anksčiau atsisiųstus duomenis, naudojate savo atsakomybe. Rekomenduojame ten, kur SŽNS_DR10LT informacija gali būti matoma išvestinių produktų naudotojams, aiškiai nurodyti, kad tai istoriniai duomenys, kurių aktualumo data yra 2018-01-01. Už aktualaus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rinkinio kūrima atsako VĮ "Registrų centras") M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT turinį sudaro tradicinio laidojimo kapinių teritorijos ir naujų sanitarinės apsaugos zonos, kultūros paveldo objektai, jų apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniai, gamtos paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos, kelių apsaugos zonos, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų, dujotiekio, naftotiekio, požeminių ryšių apsaugos zonos, saugomų teritorijų ribos, funkcinės zonos ir jų buferinės apsaugos zonos, kurortų apsaugos zonos, Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona, pastatai, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir šių pastatų sanitarinės apsaugos zonos, aerodromu apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos, karstinio regiono ribos, valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, saugotinius želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės ribos. SŽNS_DR10LT apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, išskyrus miestų savivaldybių, miestų ir miestelių teritorijas. Rinkinys nuo 2018-01-01 nebeatnaujinamas, todėl atsisiuntimui nebeteikiamas. Norint gauti archyvinę SŽNS_DR10LT kopiją reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

Peržiūros paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2012-2013 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

Peržiūros paslauga - Lietuvos skaitmeninis ortofotografinis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2018-2020 metų aeronuotraukų pagrindu.

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.