Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip
Duomenų rinkinyje pateikiami įvairių mastelių (nuo 1:500 000 iki 1:500) nomenklatūrinių lapų tinkleliai sudaryti skirtingose koordinačių sistemose (UTM, LKS-94, KS-1942, KS-1963, Baltija-93). Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Nomenklat_lapai/Nomenklaturiniai_lapai.zip
INSPIRE temos „Kadastriniai sklypai“ duomenų rinkinkinys paruoštas pagal Registrų centro 2024-10-31 dienos atvirus duomenis.
INSPIRE temos „Kadastriniai sklypai“ duomenų rinkinkinys paruoštas pagal Registrų centro 2024-10-31 dienos atvirus duomenis.
Adresų registro atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę – adresų taškai, gatvės, istorinės gatvės, gyvenamosios vietovės, istorinės gyvenamosios vietovės, seniūnijos, savivaldybės, apskritys. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kiekvienais metais atnaujinus atvirus Adresų registro duomenis (AR pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras: https://www.registrucentras.lt/p/1187).
1. Suteiktas žemės sklypui ir (ar) pastatui: 1.1. savivaldybės pavadinimas; 1.2. seniūnijos pavadinimas; 1.3. gyvenamosios vietovės pavadinimas; 1.4. gatvės pavadinimas; 1.5. žemės sklypo ir (ar) pastato numeris; 1.6. adreso vietos taškas LKS-94; 1.7. pašto kodas; 1.8. korpuso numeris; 1.9. virtualusis adresas. 2. Suteiktas gyvenamajai ar negyvenamajai patalpai, suformuotai kaip atskiras nekilnojamasis daiktas: 2.1. savivaldybės pavadinimas; 2.2. seniūnijos pavadinimas; 2.3. gyvenamosios vietovės pavadinimas; 2.4. gatvės pavadinimas; 2.5. pastato numeris; 2.6. korpuso numeris; 2.7. patalpos numeris; 2.8. virtualusis adresas.
Lietuvoje registruotų komercinių vidaus vandenų laivų duomenys
Gyventojų naudojimosi pagrindinėmis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis rodikliai. IRT sektoriaus ekonominiai rodikliai: pardavimai, juridinių asmenų skaičius ir dirbančiųjų asmenų skaičius. Informacinės visuomenės plėtros programos įgyvendinimo stebėsena.
Naudojamas Lietuvoje stabilus teritorinis vienetas skelbti statistinę informaciją. Gardelių tinklas sudarytas LKS-94 Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje. Duomenų rinkinyje pateikiamos stačiakampės 1x1 km ir šešiakampės 1km dydžio gardelės
Viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos duomenys GTFS ir NeTex formatu: Visų rūšių viešojo transporto tvarkaraščiai; Viešojo transporto maršrutai; Stotelės, stotys, oro uostai ir kt. Duomenų šaltinis: Lietuvos Transporto saugos administracija, savivaldybės ir privatūs vežėjai.
Statistinio tyrimo tikslas – parengti ir paskelbti statistinę informaciją apie atvykstančių į Lietuvą užsieniečių, jų kelionių ir nakvynių skaičių, kelionės tikslus, naudojamas transporto priemones, apgyvendinimo tipus ir kelionių išlaidas. Atrankinis statistinis tyrimas. Tiriamasis laikotarpis – ketvirtis. Apklausa atliekama 7 dienas per ketvirtį. Apklausą atlieka klausėjai. Pasienio kontrolės punktuose, stotyse ir viešbučiuose apklausiami 15 metų ir vyresni užsieniečiai. Apklausa atliekama TUR-04 protokolu (žr. https://apklausos.stat.gov.lt/statistines-anketos). Apklausiami turistai ir kiti keliautojai, išskyrus tuos, kurie Lietuvoje buvo ilgiau nei 12 mėnesių. Čia pateikiami apklausų duomenys dviejose lentelėse, apimančiose keliones be nakvynės (vienadienes) ir su nakvyne.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.
Duomenų rinkinys parengtas remiantis Švietimo ir mokslo institucijų registru. Rinkinyje pateikiami duomenys apie šiuo metu veikiančias švietimo ir mokslo institucijas (mokyklas, universitetus, darželius, profesinį mokymą, neformalųjį ugdymą teikiančias ir kt. įstaigas) arba institucijas, kurios šiuo metu neveikia, bet veikė po 2001 m. spalio 12 d. Rinkinyje rasite institucijų pavadinimus, JAR kodus arba, jei institucija neturi JAR kodo, ŠMIR suteikiamus institucijos padalinio kodus, institucijos registravimo datą, geoerdvines koordinates, adresą ir kt. Duomenys pateikiami ir apie savarankiškas institucijas, ir apie kitų institucijų padalinius.
Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.
Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.