Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.
Miškų valstybės kadastre registruoti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai
Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimo duomenys (pusiau automatinių tyrimų). Tyrimai atliekami 5 valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotyse: Vilnius Žirmūnai, Kaunas Petrašiūnai, Klaipėda Centras, Šiauliai, Aukštaitija. Iš kietųjų dalelių KD10 filtrų laboratorijoje išanalizuota ir pateikta vidutinė mėnesių ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd (matavimo vienetai Pb - µg/m3, kitiems - ng/m3)) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno(1,2,3-cd)pireno (matavimo vienetai ng/m3)). Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami vadovaujantis šiais teisės aktais: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (švino aplinkos ore matavimams); 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.
Duomenų rinkinyje pateikiami upių valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys
Lankytojų monitoringo duomenys saugomose teritorijose
Tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos integruoto monitoringo stotyse bei Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje atliekami siekiant įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautus, jų poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformaciją ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei. Tyrimai atliekami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 įpareigojimus dėl neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos vykdymui (9, 10 straipsnių ir V priedo reikalavimai), atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtų Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) bei Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (ICP IM) reikalavimus.
Informacija apie asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti galiojantys kvalifikacijos pažymėjimai rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, matininko ar geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai
Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą turi būti įtrauktas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą
Duomenys apie pastatų energinio naudingumo sertifikatus
Duomenys apie statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos atestatus ir teisės pripažinimo dokumentus
Duomenys apie statinio statybos ir ekspertizės rangovų atestatus, apie statinio statybos, ekspertizės rangovų ir projektuotojų teisės pripažinimo dokumentus
Duomenys apie pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacijos atestatus
Duomenys apie teritorijų planavimo vadovų atestatus
Duomenys apie įmonių išleidžiamus ir perduodamus teršalus
Steigiant „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje ir užtikrinant jo vertybių apsaugą, inventorizuojamos pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomos buveinės ir rūšys, nustatoma jų buveinių būklė, išskiriamos jų apsaugai svarbios teritorijos ir joms nustatomi konkretūs apsaugos tikslai, laikantis palankios apsaugos būklės kriterijų Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims. Apsaugos tikslai nustatomi siekiant kuo tiksliau apibrėžti pageidaujamą tam tikroje teritorijoje siektiną išsaugojimo būklę arba lygį. Jie nustatomi kiekvienam buveinių tipui ir rūšims, esančioms toje teritorijoje.
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) kaupiama ir teikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje aptiktas saugomas rūšis.
Prieiga prie meteorologijos stočių paskutinių 10 metų meteorologinių stebėjimų duomenų. Duomenis sudaro meteorologinių matavimų, išmatuotų 18-oje meteorologijos stočių, 8 meteorologinių elementų faktiniai valandiniai duomenys: vidutinė oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vidutinis vėjo greitis, vėjo greičio kryptis, vėjo gūsis, kritulių kiekis, debesuotumas, atmosferos slėgis. Daugiau informacijos – api.meteo.lt
LR saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiama ir teikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtas saugomas teritorijas.
Per metus renovuotų daugiabučių namų savivaldybėse (namų skaičius (vnt), plotas (m2), butų skaičius (vnt), sumažėjusios energijos sąnaudos (MWh/metus, kWh/m2/metus).
Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje susidarančių (surinktų iš atliekų darytojų bei susidariusių kitų atliekų tvarkymo metu) ir tvarkomų atliekų kiekius. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (www.gpais.eu) kaupiami duomenys, apibendrinti už kalendorinių metų laikotarpį, sugrupuoti pagal atliekų rūšį bei jų tvarkymo veiklas.