Taksacinių miško sklypų ribos su pagrindinėmis taksacinio miško sklypo atributinėmis charakteristikomis.

Teikiami oficialūs duomenys apie valstybės miškus iš Nacionalinės miškų inventorizacijos informacinės sistemos ir Genetinių miško medžių išteklių informacinė sistemos: Valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, Miškų pogrupiai, Savaiminukai, Kertinės miško buveinės, Mokslo tyrimo ir mokymo miškai, Sėklinės miško bazės objektai (plotinis sluoksnis), Rinktiniai medžiai (taškinis sluoksnis), Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (taškinis ir plotinis sluoksniai). Duomenys atnaujinami nuolat.

Duomenų peržiūros paslauga (WMS) teikia šiuos duomenis peržiūrai: valstybinės reikšmės miškų plotų ribas, girininkijų ribas, miškų urėdijų ribas (istorinės), valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių ribas.

Rinkinį sudaro taksacinių miško sklypų ribos.

Teikiami oficialūs duomenys apie valstybės miškus iš Nacionalinės miškų inventorizacijos informacinės sistemos ir Genetinių miško medžių išteklių informacinė sistemos: Valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, Miškų pogrupiai, Savaiminukai, Kertinės miško buveinės, Mokslo tyrimo ir mokymo miškai, Sėklinės miško bazės objektai (plotinis sluoksnis), Rinktiniai medžiai (taškinis sluoksnis), Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (taškinis ir plotinis sluoksniai). Duomenys atnaujinami nuolat.

Europos miškų sveikumo stebėsenos programa vykdoma dviem lygiais. Pirmasis lygis dėl savo regioninio pobūdžio vadinamas regionine miškų sveikumo stebėsena. Regioninės miškų sveikumo stebėsenos tikslas - gauti operatyvią informaciją apie atskirų valstybių miškų būklės kaitą teritoriniu ir laiko atžvilgiu, siekiant identifikuoti oro teršalų tolimųjų pernašų bei kitų stresinių veiksnių poveikį miškams. Duomenys teikiami apie 200 000 medžių beveik iš 16 000 barelių. I-ojo lygio miškų sveikumo monitoringo pagrindiniai vertinami rodikliai: medžio rūšis; medžio būklė, padaringumas; medžio krafto klasė; medžio stiebo perimetras 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis (pušims ir eglėms); spyglių amžius (pušims); lajos pažeidžiamumo tipas; viršutinio lajos trečdalio defoliacija; visos lajos defoliacija; visos lajos dechromacija; pažeidimų vieta medyje; pažeidimų pavadinimai; pažeidimų intensyvumas

Valstybinės miškų apskaitos tikslas – apibendrinti informaciją apie miško išteklius, jų kokybę, gamtinę ir ūkinę būklę. Apskaitos objektas – visi Lietuvos miškai. Apskaita atliekama kiekvienų metų sausio 1 d. būklei.

Pateikiamas sąrašas, kuriame matomi asmenys, galintys rengti vidinės miškotvarkos projektus.

Informacija apie miškų sanitarinę būklę, užregistruotus abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytus pažeidimus bei atliktas priemones.

Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.

Miškų valstybės kadastre registruoti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai

Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą turi būti įtrauktas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą

Leidimų kirsti mišką statistika nuo 2005 m.

Miškų kadastro erdvinių duomenų rinkinį sudaro: taksacinių miško sklypų ribas, miško masyvų ribas, miško masyvų kadastrinių kvartalų ribas, miškų urėdijų ribas, miškų girininkijų ribas, kertinių miško buveinių ribas, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams ribas (patvirtintos LRV), valstybinės reikšmės miškų plotų ribas (patvirtintos LRV).