Vandens matavimo stočių tinklo metaduomenys.

Meteorologijos stočių tinklo metaduomenys.

Agreguoti „ONE STOP SHOP“ (OSS) specialiųjų schemų Lietuvos naudotojų PVM deklaracijų duomenys

Stacionarių taršos šaltinių metinių aplinkos oro ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami aplinkos oro apsaugos metinių ataskaitų duomenys. Aplinkos oro apsaugos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie iš ūkinės veiklos objektų, kurie eksploatuojami pagal išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus, į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sudeginto kuro rūšis ir kiekius.

Geležinkelių transporto sukeliamo triukšmo duomenys pagrindinėse linijose, ne aglomeracijos zonose

Statistinio tyrimo tikslas – parengti ir paskelbti statistinę informaciją apie atvykstančių į Lietuvą užsieniečių, jų kelionių ir nakvynių skaičių, kelionės tikslus, naudojamas transporto priemones, apgyvendinimo tipus ir kelionių išlaidas. Atrankinis statistinis tyrimas. Tiriamasis laikotarpis – ketvirtis. Apklausa atliekama 7 dienas per ketvirtį. Apklausą atlieka klausėjai. Pasienio kontrolės punktuose, stotyse ir viešbučiuose apklausiami 15 metų ir vyresni užsieniečiai. Apklausa atliekama TUR-04 protokolu (žr. https://apklausos.stat.gov.lt/statistines-anketos). Apklausiami turistai ir kiti keliautojai, išskyrus tuos, kurie Lietuvoje buvo ilgiau nei 12 mėnesių. Čia pateikiami apklausų duomenys dviejose lentelėse, apimančiose keliones be nakvynės (vienadienes) ir su nakvyne.

Nacionalinių sąskaitų sistemoje ekonominiai vienetai, kurie disponuoja nuosavu turtu ir prisiima įsipareigojimus savo vardu, būdami ekonomiškai aktyvūs ir sudarydami sandorius su kitais ekonominiais vienetais, vadinami instituciniais vienetais. Instituciniai vienetai grupuojami į institucinius sektorius ir subsektorius. Institucinis sektorius – panašios ūkinės elgsenos institucinių vienetų grupės. Instituciniai vienetai grupuojami į sektorius remiantis jų pagrindine veikla ir paskirtimi. Išskiriami penki instituciniai sektoriai: nefinansų (ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių pardavimas arba paslaugų teikimas), finansų (bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės), valdžios (valstybės valdymo ir biudžetinės įstaigos), namų ūkių (individualiosios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos), ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (privačios nesiekiančios pelno organizacijos).

Juridinių ir fizinių asmenų sąrašas, kurie savo vykdomoje veikloje gamina, importuoja, eksportuoja, platina ir naudoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius. Sąrašas apima juridinius asmenis, kurie teikia kasmetinius duomenų rinkinius į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Einamojo mėnesio ir kaupiamieji nuo metų pradžios akcizais apmokestinamų prekių, išleistų į Lietuvos rinką, deklaruoti kiekiai ir akcizai, pateikti pagal atskiras tarifines grupes ir produktų kategorijas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros administruojamose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo priemonėse finansuotų projektų duomenys.

Pateikiami duomenys apie importuotas iš trečiųjų šalių, eksportuotas į trečiąsias šalis, įvežtas iš kitų ES šalių ir išvežtas į kitas ES šalis fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas bei jų mišinius. Suminiai duomenys pateikti atskirai pagal medžiagas ir mišinius, šalį, medžiagos prigimtį (regeneruota (RG) ar nenaudota (NE)) ir veiksmą (importuota iš trečiųjų šalių (IM), eksportuota į trečiąsias šalis (EK), įvežta iš kitų ES šalių (IS) ir išvežta į kitas ES šalis (IS)).

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenų bazėse registruotų žinioms imlių prekių ir paslaugų duomenys.

Cheminių mišinių sąrašas, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojami kaip pavojingi žmogaus sveikatai, aplinkai ar turintys fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintus, importuotus, eksportuotus, platinamus ir naudojamus pavojingus cheminius mišinius. Sąrašas apima pavojingus cheminius mišinius apie kuriuos pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių mišinių identifikaciniai duomenys (AIVIKS kodas, pavadinimas), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

Cheminių medžiagų sąrašas, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojamos kaip pavojingos žmogaus sveikatai, aplinkai ar turinčios fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintas, importuotas, eksportuotas, platinamas ir naudojamas pavojingas chemines medžiagas. Sąrašas apima pavojingas chemines medžiagas apie kurias pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių medžiagų identifikaciniai duomenys (pavadinimas, CAS Nr.), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

Duomenys apie asmenis, vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, pagal savivaldybes, veiklos kodą ir kt.

Atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar turėtojas ir (ar) gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Siekiant tinkamai įgyvendinti principą "teršėjas moka", gamintojai ir importuotojai vykdo gaminių (alyvos, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių) tiekimo vidaus rinkai apskaitą, o šių duomenų pagrindu yra apskaičiuojama ar gamintojai ir importuotojai vykdo LR Vyriausybės nustatytas užduotis.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.

Duomenų rinkinyje pateikiami ežerų valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys

Duomenų rinkinys parengtas remiantis Švietimo ir mokslo institucijų registru. Rinkinyje pateikiami duomenys apie šiuo metu veikiančias švietimo ir mokslo institucijas (mokyklas, universitetus, darželius, profesinį mokymą, neformalųjį ugdymą teikiančias ir kt. įstaigas) arba institucijas, kurios šiuo metu neveikia, bet veikė po 2001 m. spalio 12 d. Rinkinyje rasite institucijų pavadinimus, JAR kodus arba, jei institucija neturi JAR kodo, ŠMIR suteikiamus institucijos padalinio kodus, institucijos registravimo datą, geoerdvines koordinates, adresą ir kt. Duomenys pateikiami ir apie savarankiškas institucijas, ir apie kitų institucijų padalinius.

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.