Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.

Geotopai – moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs (unikalūs ar etaloniniai) saugomi ar saugotini, geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).

Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Lietuvos teritorijos gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Informacija apie GRPK objektus yra kaupiama erdvinių duomenų rinkinyje