Europos miškų sveikumo stebėsenos programa vykdoma dviem lygiais. Pirmasis lygis dėl savo regioninio pobūdžio vadinamas regionine miškų sveikumo stebėsena. Regioninės miškų sveikumo stebėsenos tikslas - gauti operatyvią informaciją apie atskirų valstybių miškų būklės kaitą teritoriniu ir laiko atžvilgiu, siekiant identifikuoti oro teršalų tolimųjų pernašų bei kitų stresinių veiksnių poveikį miškams. Duomenys teikiami apie 200 000 medžių beveik iš 16 000 barelių. I-ojo lygio miškų sveikumo monitoringo pagrindiniai vertinami rodikliai: medžio rūšis; medžio būklė, padaringumas; medžio krafto klasė; medžio stiebo perimetras 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis (pušims ir eglėms); spyglių amžius (pušims); lajos pažeidžiamumo tipas; viršutinio lajos trečdalio defoliacija; visos lajos defoliacija; visos lajos dechromacija; pažeidimų vieta medyje; pažeidimų pavadinimai; pažeidimų intensyvumas

Valstybinės miškų apskaitos tikslas – apibendrinti informaciją apie miško išteklius, jų kokybę, gamtinę ir ūkinę būklę. Apskaitos objektas – visi Lietuvos miškai. Apskaita atliekama kiekvienų metų sausio 1 d. būklei.

Pateikiamas sąrašas, kuriame matomi asmenys, galintys rengti vidinės miškotvarkos projektus.

Informacija apie miškų sanitarinę būklę, užregistruotus abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytus pažeidimus bei atliktas priemones.

Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.

Miškų valstybės kadastre registruoti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai

Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą turi būti įtrauktas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą

Leidimų kirsti mišką statistika nuo 2005 m.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.

Miškų kadastro erdvinių duomenų rinkinį sudaro: taksacinių miško sklypų ribas, miško masyvų ribas, miško masyvų kadastrinių kvartalų ribas, miškų urėdijų ribas, miškų girininkijų ribas, kertinių miško buveinių ribas, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams ribas (patvirtintos LRV), valstybinės reikšmės miškų plotų ribas (patvirtintos LRV).