Viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos duomenys GTFS ir NeTex formatu: Visų rūšių viešojo transporto tvarkaraščiai; Viešojo transporto maršrutai; Stotelės, stotys, oro uostai ir kt. Duomenų šaltinis: Lietuvos Transporto saugos administracija, savivaldybės ir privatūs vežėjai.

Prieiga prie meteorologijos stočių paskutinių 10 metų meteorologinių stebėjimų duomenų. Duomenis sudaro meteorologinių matavimų, išmatuotų 18-oje meteorologijos stočių, 8 meteorologinių elementų faktiniai valandiniai duomenys: vidutinė oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vidutinis vėjo greitis, vėjo greičio kryptis, vėjo gūsis, kritulių kiekis, debesuotumas, atmosferos slėgis. Daugiau informacijos – api.meteo.lt

Prieiga prie skaitmeninių orų prognozių Lietuvos Respublikos teritorijai. Duomenis sudaro skaitmeninio orų prognozių modelio duomenys: oro temperatūra, juntamoji temperatūra, vėjo kryptis, greitis, vėjo gūsiai, santykinė oro drėgmė, slėgis jūros lygyje, kritulių kiekis, debesuotumas ir reiškiniai. Daugiau informacijos – api.meteo.lt

Vandens matavimo stočių tinklo metaduomenys.

Meteorologijos stočių tinklo metaduomenys.

Statistinio tyrimo tikslas – parengti ir paskelbti statistinę informaciją apie atvykstančių į Lietuvą užsieniečių, jų kelionių ir nakvynių skaičių, kelionės tikslus, naudojamas transporto priemones, apgyvendinimo tipus ir kelionių išlaidas. Atrankinis statistinis tyrimas. Tiriamasis laikotarpis – ketvirtis. Apklausa atliekama 7 dienas per ketvirtį. Apklausą atlieka klausėjai. Pasienio kontrolės punktuose, stotyse ir viešbučiuose apklausiami 15 metų ir vyresni užsieniečiai. Apklausa atliekama TUR-04 protokolu (žr. https://apklausos.stat.gov.lt/statistines-anketos). Apklausiami turistai ir kiti keliautojai, išskyrus tuos, kurie Lietuvoje buvo ilgiau nei 12 mėnesių. Čia pateikiami apklausų duomenys dviejose lentelėse, apimančiose keliones be nakvynės (vienadienes) ir su nakvyne.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą. Parengta pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis. Miškų būklės tyrimo duomenys, parengti pagal projekto „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ duomenis, seniūnijų ir gardelių (1x1 km) lygmeniu kaip erdvinis poligonų (Polygon Feature) elementų sluoksnis. Duomenys siejami su eksperimentės ekosistemų statistikos projekto II-ojo etapo - baziniu miško rodiklių duomenų rinkiniu pagal ekosistemų būklės rodiklių grupes ir klases. Rodikliai apskaičiuoti ir pateikti pagal atitinkamus erdvinius vienetus laikotarpio pradžioje, apie 2000 m. (žymima raide 'x') ir pabaigoje - 2021 m.

Duomenų rinkinys parengtas remiantis Švietimo ir mokslo institucijų registru. Rinkinyje pateikiami duomenys apie šiuo metu veikiančias švietimo ir mokslo institucijas (mokyklas, universitetus, darželius, profesinį mokymą, neformalųjį ugdymą teikiančias ir kt. įstaigas) arba institucijas, kurios šiuo metu neveikia, bet veikė po 2001 m. spalio 12 d. Rinkinyje rasite institucijų pavadinimus, JAR kodus arba, jei institucija neturi JAR kodo, ŠMIR suteikiamus institucijos padalinio kodus, institucijos registravimo datą, geoerdvines koordinates, adresą ir kt. Duomenys pateikiami ir apie savarankiškas institucijas, ir apie kitų institucijų padalinius.

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Kas 5 metus atliekamas suaugusiųjų švietimo statistinis tyrimas

Tyrimo tikslas – parengti palyginamą su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis statistinę informaciją apie namų ūkio bendrąsias ir disponuojamąsias pajamas, būsto sąlygas, namų ūkio fizinę ir socialinę aplinką, galimybę tenkinti kai kuriuos poreikius, vyresnių nei 16 metų namų ūkio narių užimtumą, darbą, sveikatos būklę bei problemas ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir įvertinti skurdo rizikos bei materialinio nepritekliaus ir socialinės atskirties rodiklius.

Metų namų ūkių biudžeto statistinis tyrimas. *2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų ** 2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų

Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo tikslas yra įvertinti gyventojų apsirūpinimą kompiuteriais, interneto prieigą namuose, kompiuterio ir interneto naudojimo dažnumą bei tikslus, naudojimąsi e. prekyba, e. valdžios paslaugomis, kompiuterinį raštingumą, IT saugumą, IT ir interneto naudojimo kliūtis. Tiriamoji visuma (populiacija) – visi Lietuvos privatūs namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys yra 16–74 metų amžiaus, ir nuolatiniai 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (globos namuose, šeimynose, įkalinimo įstaigose, vienuolynuose), nėra tiriami.

Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos statistiniais duomenimis. Įvertinti užimtų gyventojų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, išsilavinimą, darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygius. Tyrimas atliekamas imčių metodu. Kas ketvirtį apklausiama apie 0,5 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuojami visiems gyventojams.

Kas 5 metus atliekamas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas

Kas 4 metus atliekamas darbo užmokesčio struktūros statistinis tyrimas

Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).