Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Kas 5 metus atliekamas suaugusiųjų švietimo statistinis tyrimas

Tyrimo tikslas – parengti palyginamą su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis statistinę informaciją apie namų ūkio bendrąsias ir disponuojamąsias pajamas, būsto sąlygas, namų ūkio fizinę ir socialinę aplinką, galimybę tenkinti kai kuriuos poreikius, vyresnių nei 16 metų namų ūkio narių užimtumą, darbą, sveikatos būklę bei problemas ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir įvertinti skurdo rizikos bei materialinio nepritekliaus ir socialinės atskirties rodiklius.

Metų namų ūkių biudžeto statistinis tyrimas. *2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų ** 2008 metų vartojimo išlaidos perskaičiuotos, kad būtų palyginamos su 2012 metų

Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo tikslas yra įvertinti gyventojų apsirūpinimą kompiuteriais, interneto prieigą namuose, kompiuterio ir interneto naudojimo dažnumą bei tikslus, naudojimąsi e. prekyba, e. valdžios paslaugomis, kompiuterinį raštingumą, IT saugumą, IT ir interneto naudojimo kliūtis. Tiriamoji visuma (populiacija) – visi Lietuvos privatūs namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys yra 16–74 metų amžiaus, ir nuolatiniai 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (globos namuose, šeimynose, įkalinimo įstaigose, vienuolynuose), nėra tiriami.

Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti statistinę informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos statistiniais duomenimis. Įvertinti užimtų gyventojų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, išsilavinimą, darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygius. Tyrimas atliekamas imčių metodu. Kas ketvirtį apklausiama apie 0,5 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuojami visiems gyventojams.

Kas 5 metus atliekamas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas

Kas 4 metus atliekamas darbo užmokesčio struktūros statistinis tyrimas

Veikiančių ūkio subjektų skaičius nustatomas kartą per metus – sausio 1 d. (sąlyginė data). Įregistruotiems ir veikiantiems ūkio subjektams nepriskiriami įmonių filialai ir atstovybės, išskyrus užsienio įmonių filialus. Ūkio subjektai pagal ekonominės veiklos rūšis, numatytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), skirstomi atsižvelgiant į pagrindinę jų vykdomą veiklą. Vietos vienetas – administraciškai ar geografiškai apibrėžtoje vietovėje esantis klasifikuojamas institucinis vienetas arba jo dalis (pvz., dirbtuvė, parduotuvė, cechas, fabrikas, sandėlis, įstaiga), kur vykdoma ekonominė veikla ir dirba vienas ar daugiau žmonių.

Pateikiami Lietuvos Respublikos 2011, 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys bei 2020 m. atlikto bandomojo gyventojų surašymo rezultatai.2021 m. surašymas buvo atliktas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Lietuvos Respublikos 2020 metų bandomojo gyventojų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys buvo gauti apibendrinus administracinių šaltinių duomenis ir juos lokalizavus teritorijoje.

Pateikiami apskričių, gyvenamųjų vietovių, savivaldybių, seniūnijų taškiniai geoerdviniai duomenys, remiantis Lietuvos Respublikos 2010 m. , 2020 m. visuotiniu žemės ūkio surašymu. Surašymas vykdomas kas 10 metų.

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.

Organinius tirpiklius naudojantys įrenginiai registruojami vadovaujantis Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Pateikus įrenginio registracijos duomenis (Taisyklių 6 priede nurodytą informaciją), įrenginys įrašomas į Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių sąrašą. Už įrenginio įregistravimą privaloma sumokėti valstybės rinkliavą. Sąraše pateikiami įregistruotų, patikslintų, išregistruotų įrenginių registracijos duomenys: veiklos vykdytojo pavadinimas, adresas ir juridinio asmens kodas; organinius tirpiklius naudojančio įrenginio pavadinimas ir adresas; veiklos rūšis pagal Taisyklių 2 priedą; data (įregistravimo, tikslinimo, išregistravimo); organinio tirpiklio suvartojimo riba; išmetamų LOJ kiekio monitoringo reikalavimai; Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo/rašto data, numeris. Organinių tirpiklius naudojančių įreginių registracijos duomenys yra suskirstyti pagal Lietuvos regionus.

Duomenų objektas yra švietimo institucijos, kuriose, tikslinių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, yra ugdomi mokiniai pagal bendrojo ugdymo programas. Priskiriant mokinį prie teritorijos laikoma, kad jo gyvenamoji vieta sutampa su Gyventojų registre deklaruota gyvenamąja vieta tikslinių metų rugsėjo 1-ą dieną. Tais atvejais, kai šia data asmuo nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, mokinio gyvenamoji vieta buvo laikoma paskutinė/ankstesnė deklaruota jo gyvenamoji vieta. Sudarant pasiekiamumo automobiliu teritorijas, neatsižvelgta į piko valandas ir savaitės dienas. Duomenų rinkinys atnaujinamas du kartus per metus (spalio ir sausio mėnesį).

Lentelėje pateikiami vykdomos valstybinių institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų Facebook paskyrų sekėjų skačiaus stebėsenos rezultatai. Stebėsena vykdyta 2022-07-11, atnaujinimo data šiuo metu nenumatyta. Įtrauktos 99 paskyros. Stebėsena yra skirta viešojo sektoriaus bendravimui su visuomene skatinti, taip pat visuomenės informavimui apie šių paskyrų egzistavimą bei naudą.

Teritoriniai grynųjų pinigų pasiekiamumo duomenys apima Lietuvoje įrengtų bankomatų pasiekiamumo iki 5, 10, 15 ir 20 km atstumu keliu poligonų erdvinius duomenis (geometrija). Naudojami VĮ Registrų centro, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „HNIT-BALTIC“ kelių ir gatvių tinklo duomenys.

Lietuvoje įrengtų bankomatų adresų duomenys, kurie kas ketvirtį renkami iš Lietuvoje veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų ar nepriklausomų bankomatų tinklų valdytojų, apima paslaugų teikėjo pavadinimą, bankomato adresą ir adreso geoerdvinius duomenis.