Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.

Valstybės kontrolės darbuotojų vidutinė pareiginė alga pagal pareigybių grupes

Valstybės kontrolės finansinės būklės ataskaitos duomenys

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu nustatyta Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinė ir cheminė būklė, pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika ir Baltijos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių nustatymo reikalavimais.

Rinkinyje pateikiami valstybinio Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos monitoringo duomenys. Duomenų rinkinį sudaro Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo vietose atliktų hidrologinių, hidrocheminių, biologinių ir specifinių teršalų (vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje) matavimų ir tyrimų rezultatai.

Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų duomenys (pagal savivaldybes) apie apskaičiuotas mokesčio sumas, pritaikytas lengvatas, apmokestinamus plotus. Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

Bendrosios pagalbos centro (BPC) registruoti įvykiai, apie kuriuos gauti pranešimai pagalbos telefonu 112. Skelbiami duomenys nuo 2022 metų. To paties ar skirtingų asmenų pranešimai apie tą patį įvykį yra sujungti į vieną įvykį. Dėl konfidencialumo duomenys rinkinyje yra išskaidyti į kelias lentelės: pateikiamas arba tikslus įvykio laikas, bet nepateikiama lokacija, arba pateikiamos "triukšmintos" įvykių koordinatės (paslenkant tikrąsias kooridates atsitiktine kryptimi taikant normalųjį triukšmo skirstinį su standartiniu nuokrypiu nuo 100 iki 1000 metrų, priklausomai nuo gyventojų tankio: mažesnis gyventojų tankis – didesnis nuokrypis) be tikslaus laiko, arba pateikiamos įvykių savivaldybės, agreguotos mėnesio dydžio laiko intervalais. Praneštų įvykių skaičiai nebūtinai turi sutapti su Administracinių nusižengimų registro duomenimis (pranešimai gali būti melagingi arba nepasiekti administracinių nusižengimų bylos stadijos). Toliau pateikiami keturių atskirų lentelių aprašymai. [1] BPC ĮVYKIŲ KLASIFIKATORIUS: įvykių tipų klasifikatorius su žodiniais paaiškinimais. Tai yra pagalbinė lentelė, kurią reikia prijungti prie likusių trijų šio rinkinio lentelių. Klasifikatorius turi du hierarchinius lygmenis (bendresnis ir detalesnis). [2] BPC ĮVYKIŲ KOORDINATĖS: registruotų įvykių pilnas neagreguotas sąrašas, kuriame viena eilutė yra vienas įvykis. Lentelė skirta dažniams, dinamikai ir geografiniam pasiskirstymui stebėti. Dėl konfidencialumo pateiktos koordinatės yra "triukšmintos" ir neatspindi tikslios įvykio vietos (tankiai apgyvendintose vietovėse jos yra tikslesnės). BPC koordinates nustato pagal pranešėjo pateiktą įvykio adresą ir Registrų centro adresų duomenis; jeigu konkretus adresas nepateikiamas arba jo nėra, nurodomos gyvenvietės centro koordinatės; koordinatės taip pat gali būti patikslinamos pagal pagalbos prašančiojo asmens vietos nustatymo duomenis, jeigu nepavyksta nustatyti adreso ar gyvenvietės. Taip pat dėl konfidencialumo įvykio data pateikiama mėnesio tikslumu. [3] BPC ĮVYKIŲ SAVIVALDYBĖS: registruotų įvykių teritorinė statistika pagal savivaldybę, mėnesio dydžio intervalais. Tai yra agreguota lentelė, kuri į vieną eilutę sujungia unikalią šių požymių kombinaciją: įvykio tipas, savivaldybė, metai, mėnuo. Lentelės tikslas yra geografinio pasiskirstymo palengvintam stebėjimui. Dėl konfidencialumo nepateikiama tiksli įvykio data. [4] BPC ĮVYKIŲ LAIKAS: registruotų įvykių paros meto statistika. Tai yra agreguota lentelė, kuri į vieną eilutę sujungia unikalią šių požymių kombinaciją: įvykio tipas, mėnuo, savaitės diena, valanda, minutės grupė (10 min. tikslumu). Dėl konfidencialumo lentelė nėra agreguota pagal metus (t.y., visų metų duomenys yra kartu), taip pat nepateikiama tiksli mėnesio diena ar lokacija. Lentelė yra skirta įvykių paros meto tendencijoms stebėti, atsižvelgiant į šventines dienas ir sezoniškumą. Lentelėje yra pateikiamas papildomas stulpelis, nusakantis kiek konkrečių savaitės dienų (pvz., pirmadienių) yra to metų laiko (pvz., liepos mėnesio) duomenyse; šis skaičius yra svarbus korektiškoms analizėms. PASITERIAVIMUI: Valstybės duomenų valdysenos komanda: vdv@stat.gov.lt.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.

Geotopai – moksliniu ir pažintiniu požiūriu svarbūs (unikalūs ar etaloniniai) saugomi ar saugotini, geologiniai, geomorfologiniai, hidrogeologiniai objektai ir jų grupės – reljefo formos, atodangos, rieduliai bei jų sankaupos, didelių debitų ar padidėjusios mineralizacijos požeminio vandens versmės, kasiniai, ekspozicijos ir kt.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).

Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Lietuvos teritorijos gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Informacija apie GRPK objektus yra kaupiama erdvinių duomenų rinkinyje

Gamintojų ir importuotojų, tiekiančių šalies rinkai supakuotus gaminius, metinių ataskaitų duomenys apie vidaus rinkai patiektas pakuotes pagal medžiagas (popierines-kartonines, plastikines, metalines, stiklines, medines, kombinuotas ir kitas). Duomenys naudojami vertinant pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Įgyvendinant principą „teršėjas moką“, ES narėms ir supakuotus gaminius rinkai tiekiančioms įmonėms nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo užduotys. Duomenys naudojami rengiant ataskaitą Europos Komisijai apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nustatytų užduočių įgyvendinimo.

Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo kitų ES šalių PVM mokėtojams ataskaitos (forma FR0564) duomenys, agreguoti pagal ekonominės veiklos skyrius

Nekilnojamojo turto mokesčio duomenys (pagal apskritis ir savivaldybes) apie deklaruotas apskaičiuotas mokesčio sumas bei taikomas deklaruotas mokesčio lengvatos sumas už mokestinį laikotarpį (metus).

Procedūrų ir finansiniai duomenys apie restruktūrizavimo precesus (duomenys apie įmonę, procedūrų datos, turtas, kreditorių reikalavimai, darbuotojų skaičius)

Įmonių bankroto ataskaitų duomenys