Juridinių ir fizinių asmenų sąrašas, kurie savo vykdomoje veikloje gamina, importuoja, eksportuoja, platina ir naudoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius. Sąrašas apima juridinius asmenis, kurie teikia kasmetinius duomenų rinkinius į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pateikiami duomenys apie importuotas iš trečiųjų šalių, eksportuotas į trečiąsias šalis, įvežtas iš kitų ES šalių ir išvežtas į kitas ES šalis fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas bei jų mišinius. Suminiai duomenys pateikti atskirai pagal medžiagas ir mišinius, šalį, medžiagos prigimtį (regeneruota (RG) ar nenaudota (NE)) ir veiksmą (importuota iš trečiųjų šalių (IM), eksportuota į trečiąsias šalis (EK), įvežta iš kitų ES šalių (IS) ir išvežta į kitas ES šalis (IS)).

Cheminių mišinių sąrašas, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojami kaip pavojingi žmogaus sveikatai, aplinkai ar turintys fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintus, importuotus, eksportuotus, platinamus ir naudojamus pavojingus cheminius mišinius. Sąrašas apima pavojingus cheminius mišinius apie kuriuos pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių mišinių identifikaciniai duomenys (AIVIKS kodas, pavadinimas), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

Cheminių medžiagų sąrašas, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 „Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo“ yra klasifikuojamos kaip pavojingos žmogaus sveikatai, aplinkai ar turinčios fizinį pavojų. Sąraše pateikiama informacija apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų pagamintas, importuotas, eksportuotas, platinamas ir naudojamas pavojingas chemines medžiagas. Sąrašas apima pavojingas chemines medžiagas apie kurias pateikta informacija į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sąraše pateikiama gaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų ir naudojamų cheminių medžiagų identifikaciniai duomenys (pavadinimas, CAS Nr.), veiksmas (pagaminta, eksportuota, importuota, išplatinta ir sunaudota), kiekis (tonomis) ir pavojingumo frazės.

Atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar turėtojas ir (ar) gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Siekiant tinkamai įgyvendinti principą "teršėjas moka", gamintojai ir importuotojai vykdo gaminių (alyvos, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių) tiekimo vidaus rinkai apskaitą, o šių duomenų pagrindu yra apskaičiuojama ar gamintojai ir importuotojai vykdo LR Vyriausybės nustatytas užduotis.

Duomenų rinkinyje pateikiami ežerų valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.

Organinius tirpiklius naudojantys įrenginiai registruojami vadovaujantis Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Pateikus įrenginio registracijos duomenis (Taisyklių 6 priede nurodytą informaciją), įrenginys įrašomas į Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių sąrašą. Už įrenginio įregistravimą privaloma sumokėti valstybės rinkliavą. Sąraše pateikiami įregistruotų, patikslintų, išregistruotų įrenginių registracijos duomenys: veiklos vykdytojo pavadinimas, adresas ir juridinio asmens kodas; organinius tirpiklius naudojančio įrenginio pavadinimas ir adresas; veiklos rūšis pagal Taisyklių 2 priedą; data (įregistravimo, tikslinimo, išregistravimo); organinio tirpiklio suvartojimo riba; išmetamų LOJ kiekio monitoringo reikalavimai; Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo/rašto data, numeris. Organinių tirpiklius naudojančių įreginių registracijos duomenys yra suskirstyti pagal Lietuvos regionus.

Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu nustatyta Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinė ir cheminė būklė, pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika ir Baltijos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių nustatymo reikalavimais.

Rinkinyje pateikiami valstybinio Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos monitoringo duomenys. Duomenų rinkinį sudaro Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo vietose atliktų hidrologinių, hidrocheminių, biologinių ir specifinių teršalų (vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje) matavimų ir tyrimų rezultatai.

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis naudoti (eksploatuoti) žemės gelmių išteklių telkinius. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Duomenis sudaro žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre; informacija apie aprobuotas naudingąsias iškasenas (išskyrus angliavandenilius), požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes.