Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos – smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt. Žemėlapis sudarytas analizuojant ir nustatant karstinių reljefo formų paplitimą ir atsižvelgiant į turimą geologinę informaciją (karstėjančių uolienų buvimą, gipso storius, gipsą dengiančių uolienų storius ir kt.).

Peržiūros paslauga. Pateikiama informacija apie gręžinius (numeris, adresas, įregistravimo, išregistravimo data, žiočių aukštis). Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga: Informacija apie Žemės gelmių registro tyrimų dalies objektus (numeris, adresas, tyrimo darbai) ir žemės gelmių tyrimo dokumentus. Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga - Informacija apie naudingųjų iškasenų telkinius (kodas, adresas, pavadinimas, ribos). Paslaugos naudojimas galimas tik susijusių informacinių sistemų duomenų tvarkymui. Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga. Informacija apie Lietuvos vandenvietes (pavadinimas, adresas, vandenvietės ištekliai ) ir vandenviečių apsaugos zonas (patvirtinimo data, juostos tipas). Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga - Informacija apie požeminio vandens monitoringo postus (pavadinimas, adresas, būklė) ir monitoringo postų gręžinius.

Peržiūros paslauga - Informacija apie Lietuvos požeminio vandens baseinus ir pabaseinius, baseinų/pabaseinių kiekybinę ir kokybinę išteklių būklę ir kiekį.

Informacija apie geologinius procesus, reiškinių pavadinimus, adresus, teritoriją. Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenys.

Peržiūros paslauga - Informacija apie potencialius požeminio vandens taršos židinius, jų tipus, adresus. Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenys.

1999 m. revizuotame Lietuvos prekvatero geologiniame žemėlapyje M 1:200 000 vaizduojamos prekvartero uolienų paplitimo pokvartero paviršiuje geologinės ribos, nuosėdinę dangą kertantys lūžiai ir šio žemėlapio pagrindu sudarytų geologinių pjūvių linijos.

Informacija apie unikalius geologinius objektus (pavadinimas, tipas, statusas, adresas, unikalumas). Valstybinė geologijos informacinė sistema. Duomenys kaupiami nuo 2007 m.

Kvartero geologinis žemėlapis rodo teritorijos paviršių sudarančių nuogulų litologinę (medžiaginę) sudėtį, genezę (kilmę) ir amžių. Spalva žemėlapyje rodo nuogulų kilmę, o spalvos tamsumu atspindėtas nuogulų amžius (kuo spalva tamsesnė, tuo nuogulos senesnės). Amžių papildomai rodo ir ryškios raudonos linijos, žyminčios: maksimalų paskutiniojo –Nemuno – ledyno išplitimą, šio ledyno Baltijos stadijos pakraštį ir Baltijos stadijos ledyno Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Nuogulų litologinė sudėtis pažymėta taškiniais ir brūkšniniais arba kitokiais simboliais.Lietuvos kvartero geologinis žemėlapis apima visą Lietuvos teritoriją.

Lietuvos geomorfologinis žemėlapis – tai Lietuvos reljefo amžiaus ir kilmės bei paviršiaus formų morfometrijos grafinis vaizdas. Spalvos žemėlapyje rodo reljefo kilmę: ruda –ledyno sukurtą paviršių, žalia – ledyno tirpsmo vandenų upių, o mėlyna – prieledyninių marių suformuotą reljefą, šviesiai žalia ir žydra spalvomis parodytas dabartinių upių ir ežerų suformuotas reljefas, geltona – vėjo supustytas (eolinis ) reljefas, pilka – dėl pelkėjimo susidaręs reljefas, ir t.t. Konkrečios reljefo formos (drumlinai, plokščiakalvės, rinos, kloniai ir kt.) parodytos genetinę spalvą atitinkančiomis spalvotomis linijomis. Specialiais ženklais parodyta reljefo morfometrija: kalvotumas parodytas rudos spalvos linijų tinkleliu, o paviršiaus banguotumas bei daubotumas pažymėtas juodos spalvos simboliais. Raudonos ryškios linijos rodo paskutiniojo – Nemuno – ledyno maksimalaus išplitimo ribą ir šio ledyno Baltijos stadijos bei Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Reljefo amžių parodo tamsesnis genezę rodančios spalvos atspalvis. Žemėlapis papildytas geomorfologinio Lietuvos rajonavimo informacija: aprašomuosiuose duomenyse matoma: geomorfologinių sričių, rajonų, parajonių ir mikrorajonų pavadinimai. Lietuvos geomorfologinis žemėlapis M1:200 000 apima visą Lietuvos teritoriją.

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.