Peržiūros paslauga - Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Peržiūros paslauga - Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Parsisiuntimo paslauga - Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas nesureguliuotų vandens telkinių – upių, ežerų, tvenkinių, kitų paviršinių vandens telkinių (baseinų, kūdrų) – grafines ribas, nustatant buferinės zonos plotį 5 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose.

Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas nesureguliuotų vandens telkinių – upių, ežerų, tvenkinių, kitų paviršinių vandens telkinių (baseinų, kūdrų) – grafines ribas, nustatant buferinės zonos plotį 5 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose.

Palaukių prie melioracijos griovių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Palaukių (1 arba 3 metrų pločio) prie melioracijos griovių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas sureguliuotų upelių, griovių ir kanalų grafines ribas, nustatant palaukės plotį 1 arba 3 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose

Palaukių prie melioracijos griovių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Palaukių (1 arba 3 metrų pločio) prie melioracijos griovių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas sureguliuotų upelių, griovių ir kanalų grafines ribas, nustatant palaukės plotį 1 arba 3 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose

DirvAgroch_DR10LT yra agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie dirvožemių pH (rūgštumo), judriojo fosforo, judriojo kalio, mineralinio azoto, humuso (organinės anglies) kiekį.

Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

DirvAgroch_DR10LT yra agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie dirvožemių pH (rūgštumo), judriojo fosforo, judriojo kalio, mineralinio azoto, humuso (organinės anglies) kiekį.

INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).