WMS peržiūros paslauga. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas. 2016-2018 m. laikotarpio (imtinai) kiekvienos dienos nulinės valandos duomenys. Duomenų atributinė informacija: Vidutinė bangos kryptis (laipsniais) Vidutinis bangos aukštis (metrais)

WMS peržiūros paslauga. Duomenys sukurti remiantis Martin G., Moller T., Kotta J., Daunys D., Jermakovs V., Bucas M., Siaulys A., Saskov A., Aigars J. (in press). Benthic marine habitats of the eastern Baltic Sea. Estonian Marine Institute Series. 121 p.

WMS peržiūros paslauga. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje būklė pagal CR užterštumo rodiklį

WMS peržiūros paslauga. Sezoninis vidutinis druskingumas Lietuvos pakrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Duomenų šaltinis: 1975-1978 ir 1989-1990 m geologinio kartografavimo žemėlapis (masteliu 1:500 000/1:200 000) sukurtas pagal: 1.Gelumbauskaitė L. Ž., 1996 (1995). Bottom relief and genesis of the Gotland depression. Baltica 9, 65–75. 2.Gelumbauskaitė L. Ž., 1999. Sub–Quaternary surface of the south– eastern Baltic Sea. Baltica 12, 15–18. (Proceedings of the Fifth Marine Geological Conference, Special Publication). 3.Grigelis A., 2011. Research of the bedrock geology of the Central Baltic Sea. Baltica 24 (1), 1–12. 4.Grigelis A., Flodén T. (chief scientists); contributors Bjerkéus M., 5.Gelumbauskaitė L.Ž., Repečka M., Jokšas K., Šimkevičius P. (contributors), 1994. Joint Lithuanian–Swedish marine geologicalgeophysical expedition: Report of investigations in the Central Baltic / cruise of R/V ,,Vėjas” No. 6/48, June 17–July 2, 1993, No. 14/56, August 20–September 8, 1994. Department of Baltic Marine Geology, Institute of Geology, Vilnius; Department of Geology and Geochemistry, Stockholm University. Vilnius–Stockholm, Institute of Geology, 1994, 23 pp.

WMS peržiūros paslauga. Sezoninė vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Žemėlapis sukurtas pagal: 1.Gulbinskas, S., Žaromskis, R., Repečka, R., 2005. Baltijos jūra Lietuvos akvatorijos žemėlapis žvejybai. Vilnius. 2.Baltijos jūros šelfo prie Lietuvos teritorijos geologinės nuotraukos masteliu 1:200 000 lapai N-34-II-III-IV 1986-1989 m.

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf

Erdviniai duomenys apie hidrologinių, meteorologinių stebėjimų stočių tinklą.

Likusių nuo karo sprogmenų grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapiai parengti naudojant duomenų rinkinį sudarytą pagal Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu. Žemėlapiuose parodytas rizikos susidurti su standartiniais sprogmenimis tikimybę ir jų keliamų grėsmių vertinimas. Duomenys skirti prevencinių darbų, padedančių išvengti tokių teritorijų keliamo pavojaus arba jį sumažinti, taikymui. Duomenų rinkinys yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio, kai rekomenduojama vykdyti planinius sprogmenų neutralizavimo darbus, taikyti kitus prevencinius darbus ir veiklos apribojimus teritorijose, kurios įvertintos aukščiausiais vertinimo balais. Galutiniai sprendimai dėl su sprogmenimis susijusios veiklos priimami vadovaujantis kitais teisės aktais ir procedūromis.

Likusių nuo karo sprogmenų grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapių (toliau – duomenų rinkinys) sudarymas apibrėžtas Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu. Duomenų rinkinys nustato rizikos susidurti su standartiniais sprogmenimis tikimybę ir jų keliamų grėsmių vertinimą skirtą prevencinių darbų, padedančių išvengti tokių teritorijų keliamo pavojaus arba jį sumažinti, taikymui. Duomenų rinkinys yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio, kai rekomenduojama vykdyti planinius sprogmenų neutralizavimo darbus, taikyti kitus prevencinius darbus ir veiklos apribojimus teritorijose, kurios įvertintos aukščiausiais vertinimo balais. Galutiniai sprendimai dėl su sprogmenimis susijusios veiklos priimami vadovaujantis kitais teisės aktais ir procedūromis.

Ryšių reguliavimo tarnyba teikia el. paslaugą, skirtą peržiūrėti informaciją apie interneto paslaugų pasiekiamumą Lietuvoje.

Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelio ruožų strateginio triukšmo žemėlapiuose esačių duomenų pagrindu sudaromas triukšmo prevencijos veiksmų planas. Triukšmo prevencijos veiksmų plane numatomos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“

Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelio ruožų strateginio triukšmo žemėlapiuose esačių duomenų pagrindu sudaromas triukšmo prevencijos veiksmų planas. Triukšmo prevencijos veiksmų plane numatomos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“

Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.