Parsisiuntimo paslauga - Valstybės sienos apsaugos duomenų rinkinys. Rinkinį sudaro: Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių informacija, sienos apsaugos ribos, pasienio ruožo ribos, pasienio kontrolės punktai. Duomenis galima naudoti tik nekomerciniais tikslais. Pasienio kontrolės punktus prižiūri Pasienio kontrolės punktų direkcija (PPKD), o erdvinius duomenis PPKD leidimu teikia VSAT. Valstybės sienos ženklų duomenys peržiūrai teikiami su apytikslėmis koordinatėmis, o atsisiuntimui - tik teisę juos gauti turintiems asmenims. Pasienio ruožo ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Teikiami oficialūs duomenys apie valstybės miškus iš Nacionalinės miškų inventorizacijos informacinės sistemos ir Genetinių miško medžių išteklių informacinė sistemos: Valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, Miškų pogrupiai, Savaiminukai, Kertinės miško buveinės, Mokslo tyrimo ir mokymo miškai, Sėklinės miško bazės objektai (plotinis sluoksnis), Rinktiniai medžiai (taškinis sluoksnis), Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (taškinis ir plotinis sluoksniai). Duomenys atnaujinami nuolat.
Duomenų rinkinį sudaro du teminiai sluoksniai. 1. Apsaugos tikslai Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST), patvirtinti 2018 m. balandžio 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-317. Duomenų rinkinį sudaro Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kontūrai su iškeltais apsaugos tikslais (jas išsaugoti ir atkurti). 2. Vietovių, atitinkančių BAST kriterijus, buveinės ir rūšys, patvirtintos 2009 m. balandžio 22 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-210. Šiose vietovėse per 6 metus nuo vietovės patvirtinimo turi būti nustatyti apsaugos tikslai Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms (ir patvirtinti aukščiau minėtu D1-317 įsakymu). BAST ir būtinųjų apsaugos priemonių nustatymą reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti 2004 m. kovo 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 276 BAST atrankos kriterijus, jų taikymo tvarką ir duomenų apie BAST aprašymo ir pateikimo reikalavimus nustato Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas 2001 m. balandžio 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 219 Pagrindiniai duomenų laukai: Buveinės kodas – kodas, apibūdinantis buveinės tipą (juos visus galima rasti Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše) Būklė – buveinės būklė, įvertinta eksperto Vertinimo data – buveinės būklės įvertinimo data Plotas – buveinės plotas hektarais Išsaugojimo tikslas – buveinės apsaugos tikslas, patvirtintas 2018 m. balandžio 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-317 Rūšis – rūšies, kurios buveinei keliamas apsaugos tikslas, pavadinimas lotynų kalba. Puslapyje https://biomon.lt/maps/ duomenis galima atsisiųsti GeoJSON (GEOJSON), GeoPackage (GPKG) ir ESRI File Geodatabase (FileGDB) formatu.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruoti duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas. Duomenys gali būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais
Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka 2022 m. atnaujinti strateginiai triukšmo žemėlapiai, sudaryti ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožams. Žemėlapiai parengti 858,36 km ilgio pagrindinių kelių tinklo aplinkoje. Atnaujintai pagrindinių kelių strateginio triukšmo kartografavimo informacijai pritarė Triukšmo prevencijos taryba, informacija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556.
Atsisiuntimo paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR2LT turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti tel.+370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.
Parsisiuntimo paslauga - AŽ_DRLT - Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenas. Apie pastebėtus apleistų žemių duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 682 36 302 arba el. p. apleistoszemes@zudc.lt.
Parsisiuntimo paslauga-Mel_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie nusausintų (geros ir blogos melioracinės būklės) žemių plotus, nurašytos melioruotos žemės plotus, hidrotechnikos (melioracijos) statinius. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.
Lietuvos Respublikos teritorijos M1:5 000 kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė KŽS_DB5LT yra integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) sudėtinė dalis, leidžianti kontroliuoti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. KŽS_DB5LT – tai žemės sklypų tapatybės nustatymo ir registravimo sistema, kuri susideda iš grafinių ir atributinių duomenų. Lietuvos blokų duomenų bazę sudaro informacija apie dirbamos žemės blokus, užstatytos teritorijos blokus, miškų žemės blokus, mišrios teritorijos blokus.
Duomenų rinkinyje pateikiama Ūkinių gyvūnų registro erdvinė informacija apie sutartinių gyvulių rūšį ir skaičių. ŪGR registruojami ūkio gyvūnai, kad būtų užtikrintas jų atsekamumas ir užkrečiamųjų ligų kontrolė. ŪGR objektai yra unikaliais ausų įsagais paženklinti galvijai, avys, ožkos, bizonai, buivolai, mikroschemomis paženklinti arklinių šeimos gyvūnai ir ūkinių gyvūnų grupės. Grupėmis registruojamos kitos 57 ūkinių gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, kiaulės, vištos, audinės, triušiai, žuvys ir kt. Sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, gaunamas iš nustatyto koeficiento padauginus atitinkamos rūšies ūkinių gyvūnų skaičių. Jis naudojamas apskaičiuojant išmokas ir taršos normas ŪGR valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Lietuvos Respublikos teritorijos pasėlių laukų duomenų bazės nuasmeninti duomenys pagal pasėlių grupes.
Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.
Parsisiuntimo paslauga - Dirv_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.
Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Nesureguliuotų vandens telkinių pakrančių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas nesureguliuotų vandens telkinių – upių, ežerų, tvenkinių, kitų paviršinių vandens telkinių (baseinų, kūdrų) – grafines ribas, nustatant buferinės zonos plotį 5 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose.
Palaukių prie melioracijos griovių erdviniai duomenys sudaryti siekiant įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ (4 GAAB), kuriuo siekiama saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Palaukių (1 arba 3 metrų pločio) prie melioracijos griovių erdviniai duomenys parengti kaip pagrindą naudojant Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinyje KŽS_DR5LT išskirtas sureguliuotų upelių, griovių ir kanalų grafines ribas, nustatant palaukės plotį 1 arba 3 metrus. Duomenys atnaujinami kartą metuose
DirvAgroch_DR10LT yra agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie dirvožemių pH (rūgštumo), judriojo fosforo, judriojo kalio, mineralinio azoto, humuso (organinės anglies) kiekį.
INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.