Gyvenamųjų vietovių tekstinių duomenų rinkinys iš Lietuvos Respublikos adresų registro (Lietuvos Respublikos administracinius vienetus - gyvenamąsias vietoves apibūdinantys duomenys).

Savivaldybių tekstinių duomenų rinkinys iš Lietuvos Respublikos adresų registro (Lietuvos Respublikos administracinius vienetus - savivaldybes apibūdinantys duomenys). cxccccc

Apskričių tekstinių duomenų rinkinys iš Lietuvos Respublikos adresų registro (Lietuvos Respublikos administracinius vienetus - apskritis apibūdinantys duomenys).

Klaipėdos rajono teritorijoje esančių kapinių sąrašas. Kapinių pavadinimas, kapinių vieta: gyvenamosios vietovės pavadinimas, kapinių statusas ir sprendimo dėl kapinių statuso suteikimo priėmimo subjektas, data ir numeris. Kapinių plotas, hektarais. Žyma apie kapinių žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre ) jeigu įregistruotas, – registracijos data ir unikalus numeris. Žyma apie kapinių registraciją Kultūros vertybių registre (registruotos / neregistruotos). Jeigu registruotos, – unikalus kodas. Kapinių prižiūrėtojo duomenys (nueasmeninti)

Šiame duomenų rinkinyje pateikiama bendra informacija apie ūkio subjektų metinius patikrinimus.

Metinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie ūkio subjektų su nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, nuotekų kokybę, nuotekų valymo įrenginius, išleistuvus ir priimtuvus. Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.

Europos miškų sveikumo stebėsenos programa vykdoma dviem lygiais. Pirmasis lygis dėl savo regioninio pobūdžio vadinamas regionine miškų sveikumo stebėsena. Regioninės miškų sveikumo stebėsenos tikslas - gauti operatyvią informaciją apie atskirų valstybių miškų būklės kaitą teritoriniu ir laiko atžvilgiu, siekiant identifikuoti oro teršalų tolimųjų pernašų bei kitų stresinių veiksnių poveikį miškams. Duomenys teikiami apie 200 000 medžių beveik iš 16 000 barelių. I-ojo lygio miškų sveikumo monitoringo pagrindiniai vertinami rodikliai: medžio rūšis; medžio būklė, padaringumas; medžio krafto klasė; medžio stiebo perimetras 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis (pušims ir eglėms); spyglių amžius (pušims); lajos pažeidžiamumo tipas; viršutinio lajos trečdalio defoliacija; visos lajos defoliacija; visos lajos dechromacija; pažeidimų vieta medyje; pažeidimų pavadinimai; pažeidimų intensyvumas

Valstybinės miškų apskaitos tikslas – apibendrinti informaciją apie miško išteklius, jų kokybę, gamtinę ir ūkinę būklę. Apskaitos objektas – visi Lietuvos miškai. Apskaita atliekama kiekvienų metų sausio 1 d. būklei.

Kiekvienais metais pateikiamas atnaujintas ūkio subjektų, kurie atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją sąrašas.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta upių kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Upių, kanalų duomenys: unikalus identifikatorius, identifikavimo kodas, pavadinimas, vandens telkinio registravimo ir redagavimo data, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, vyresniosios upės, į kurią įteka upės, unikalus identifikatorius, žiočių centro X ir Y koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje, įtekėjimo į vyresniąją upę krantas, upės įtekėjimo eiliškumas, ilgis Lietuvos teritorijoje, vidutinis daugiametis vandens debitas upės žiotyse.

Ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių duomenys: pavadinimas, registravimo data, redagavimo data, centro koordinatė, vandens paviršiaus plotas Lietuvos teritorijoje, identifikavimo kodas, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, ežero kvadrato numeris, ežero numeris kvadrate, ežero rūšis, vandens telkinio ilgis, vidutinis plotis, kranto linijos ilgis, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, tiesioginės upės unikalus identifikatorius, kiti duomenys.

Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.

Pateikiamas sąrašas, kuriame matomi asmenys, galintys rengti vidinės miškotvarkos projektus.

Informacija apie miškų sanitarinę būklę, užregistruotus abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytus pažeidimus bei atliktas priemones.

Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.

Miškų valstybės kadastre registruoti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai

Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimo duomenys (pusiau automatinių tyrimų). Tyrimai atliekami 5 valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotyse: Vilnius Žirmūnai, Kaunas Petrašiūnai, Klaipėda Centras, Šiauliai, Aukštaitija. Iš kietųjų dalelių KD10 filtrų laboratorijoje išanalizuota ir pateikta vidutinė mėnesių ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd (matavimo vienetai Pb - µg/m3, kitiems - ng/m3)) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno(1,2,3-cd)pireno (matavimo vienetai ng/m3)). Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami vadovaujantis šiais teisės aktais: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (švino aplinkos ore matavimams); 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.

Naudojamas Lietuvoje stabilus teritorinis vienetas skelbti statistinę informaciją. Gardelių tinklas sudarytas LKS-94 Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje. Duomenų rinkinyje pateikiamos stačiakampės 1x1 km ir šešiakampės 1km dydžio gardelės