Peržiūros paslauga-AŽ_DRLT - Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenas. Apie pastebėtus apleistų žemių duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 682 36 302 arba el. p. apleistoszemes@zudc.lt.

Peržiūros paslauga-AŽ_DRLT - Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenas. Apie pastebėtus apleistų žemių duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 682 36 302 arba el. p. apleistoszemes@zudc.lt.

TIC lankytinų vietų žemėlapio duomenų bazėje yra sukaupti duomenys apie Lietuvos turizmo informacijos centrus ir lankytinas vietos (UNESCO objektai, muziejai, galerijos, architektūros paminklai, pilys, piliakalniai, regyklos ir pan.). Nurodytas lankytinos vietos pavadinimas, adresas, trumpas aprašymas, nuoroda internete. Duomenis suvedė skirtingi Lietuvos turizmo informacijos centrai naudodami tam specialiai sukurtą geoportal.lt sprendimą - internetinę aplikaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/TIC/TIC_lankytinos_vietos.zip

Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

Duomenų rinkinyje pateikiami įvairių mastelių (nuo 1:500 000 iki 1:500) nomenklatūrinių lapų tinkleliai sudaryti skirtingose koordinačių sistemose (UTM, LKS-94, KS-1942, KS-1963, Baltija-93). Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Nomenklat_lapai/Nomenklaturiniai_lapai.zip

Atviri duomenys - tarpukario Lietuvos administracinio suskirstymo duomenys. Administracinio suskirstymo ribos (apskritys bei valsčiai) įskaitmenintos remiantis 1929 m. žemėlapiu „Mapa rozsiedlenia ludnosci polskiej", kuris sudarytas masteliu M 1:750 000. Lietuvos dalies administracinių vienetų lietuviški pavadinimai nurodyti tiksliai tokie, kokie naudoti 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu ir buvo pateikti leidinyje "Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys" (Kaunas, 1925 m.). Pastebėję peržiūros paslaugoje klaidų, informuokite apie jas el. paštu info@geoportal.lt. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Valsciai/Tarpukario_valsciai.zip

Lietuvos muziejų žemėlapio duomenys. Sukurta VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra naudojant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) duomenis. Pateikiama informacija: Muziejaus pavadinimas, alternatyvūs pavadinimai, tipas, adresas, telefonas, faktas, el.pašto adresas, interneto svetainė, koordinatės, darbo laikas.

Lietuvos muziejų žemėlapio duomenys. Sukurta VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra naudojant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) duomenis. Pateikiama informacija: Muziejaus pavadinimas, alternatyvūs pavadinimai, tipas, adresas, telefonas, faktas, el.pašto adresas, interneto svetainė, koordinatės, darbo laikas.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).

EuroGlobalMap (EGM) – 1:1 mln mastelio topografinių duomenų (administracinės ribos, hidrografija, transporto tinklai, vietovės) rinkinys, tinkamas smulkaus mastelio žemėlapių sudarymui. EuroRegionalMap – 1:250 000 topografinių duomenų rinkinys, tinkamas erdvinei analizei ir smulkaus bei vidutinio mastelio žemėlapių sudarymui. EGM ir ERM duomenų rinkiniai atnaujinami kartą per metus. Lietuvos teritorijos duomenys šiuose rinkiniuose taip pat yra Lietuvos valstybiniai duomenų rinkiniai, kuriuos atskirai platina ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. EuroDEM – 1:100 000 skaitmeninis reljefo modelis, tinkamas erdvinei analizei ir modeliavimui bei žemėlapių sudarymui (2008 m.). Pan-European Imagery - 10 metrų skiriamosios gebos apdoroti ir sujungti palydoviniai vaizdai (2018 m.). Open Gazetteer – geografinių vardų (vietovardžių) WFS paslauga, apimanti nacionalinių kartografavimo agentūrų teikiamus duomenis. Nurodžius el. pašto adresą, šiuos rinkinius galima atsisiųsti, taip pat naudoti šių rinkinių peržiūros paslaugas.

Georeferencinio pagrindo kadastro atviri duomenys (GRPK atviri duomenys). GRPK yra valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Lietuvos teritorijos gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Šį erdvinių duomenų rinkinį sudaro topografiniai objektai apibūdinantys vandens telkinius, žemės dangą, transporto tinklą, inžinerinę infrastruktūrą, geodezinius punktus, aukščio taškus, vietovardžius ir kt. GRPK objektai turi unikalius identifikatorius ir gyvavimo ciklo informaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRPK/GRPK_Open_SHP.zip ir https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRPK/GRPK_Open_GDB.zip. Duomenys teikiami pakartotiniam naudojimui pagal CC BY 4.0 licencijos sąlygas.

Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelio ruožų strateginio triukšmo žemėlapiuose esačių duomenų pagrindu sudaromas triukšmo prevencijos veiksmų planas. Triukšmo prevencijos veiksmų plane numatomos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.