Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.

WMS peržiūros paslauga - šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, pasirašiusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Sluoksniui sukurti panaudoti duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) posistemės METAS ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT). Pagal PSDF IS ir VASPVT duomenis atrinktos įstaigos (su filialais), kurios: - Turi galiojančią licenciją teikti šeimos medicinos ir/arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (nepaisant to, ar teikia paslaugas, ar neteikia); - Yra pasirašiusios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimo PSDF lėšomis. 15 įstaigų, esančių mažose gyvenvietėse, neturėjo tikslaus adreso (gatvės ir namo nr.), todėl pažymėtos gyvenvietės centre. Duomenų data: 2016 m. vasario 25 d. Sluoksnis sukurtas planuojant vienkartinį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tyrimą. Tyrimo atlikimo metu sluoksnis gali būti tikslinamas, vėliau sluoksnio atnaujinti neplanuojama.

Prieš prasidedant maudymosi sezonui, valstybės narės praneša Komisijai apie a) visus vandens, kurie, kaip nustatyta yra maudyklų vandenys, b) nurodomos bet kokio pokyčio , palyginus su praėjusiai metais, priežastys. Erdviniai duomenys yra suderinti su saugomų teritorijų teikimu pagal Vandens pagrindų direktyvą. Pateikiami duomenys apie kiekvienos maudyklos vandens kokybę. Kokybės klasės (“qualityClass”) reikšmės: 1 – puiki kokybė 2 – gera kokybė 3 – patenkinama kokybė 4 – prasta kokybė. 0 – reiškia kad kol kas nėra įvertinimo, nes vertinimas atliekamas iš 4 sezonų rezultatų, tai arba nauja maudykla, arba buvo sezonas, kai maudykla nebuvo naudojama dėl tam tikrų priežasčių.

WMS peržiūros paslauga. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas. 2016-2018 m. laikotarpio (imtinai) kiekvienos dienos nulinės valandos duomenys. Duomenų atributinė informacija: Vidutinė bangos kryptis (laipsniais) Vidutinis bangos aukštis (metrais)

WMS peržiūros paslauga. Duomenys sukurti remiantis Martin G., Moller T., Kotta J., Daunys D., Jermakovs V., Bucas M., Siaulys A., Saskov A., Aigars J. (in press). Benthic marine habitats of the eastern Baltic Sea. Estonian Marine Institute Series. 121 p.

WMS peržiūros paslauga. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje būklė pagal CR užterštumo rodiklį

WMS peržiūros paslauga. Sezoninis vidutinis druskingumas Lietuvos pakrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Duomenų šaltinis: 1975-1978 ir 1989-1990 m geologinio kartografavimo žemėlapis (masteliu 1:500 000/1:200 000) sukurtas pagal: 1.Gelumbauskaitė L. Ž., 1996 (1995). Bottom relief and genesis of the Gotland depression. Baltica 9, 65–75. 2.Gelumbauskaitė L. Ž., 1999. Sub–Quaternary surface of the south– eastern Baltic Sea. Baltica 12, 15–18. (Proceedings of the Fifth Marine Geological Conference, Special Publication). 3.Grigelis A., 2011. Research of the bedrock geology of the Central Baltic Sea. Baltica 24 (1), 1–12. 4.Grigelis A., Flodén T. (chief scientists); contributors Bjerkéus M., 5.Gelumbauskaitė L.Ž., Repečka M., Jokšas K., Šimkevičius P. (contributors), 1994. Joint Lithuanian–Swedish marine geologicalgeophysical expedition: Report of investigations in the Central Baltic / cruise of R/V ,,Vėjas” No. 6/48, June 17–July 2, 1993, No. 14/56, August 20–September 8, 1994. Department of Baltic Marine Geology, Institute of Geology, Vilnius; Department of Geology and Geochemistry, Stockholm University. Vilnius–Stockholm, Institute of Geology, 1994, 23 pp.

WMS peržiūros paslauga. Sezoninė vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Žemėlapis sukurtas pagal: 1.Gulbinskas, S., Žaromskis, R., Repečka, R., 2005. Baltijos jūra Lietuvos akvatorijos žemėlapis žvejybai. Vilnius. 2.Baltijos jūros šelfo prie Lietuvos teritorijos geologinės nuotraukos masteliu 1:200 000 lapai N-34-II-III-IV 1986-1989 m.

Lietuvos vėjo malūnų sklaida (2018-08 duomenys)

Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Peržiūros paslauga - Lietuvos vėjo malūnų sklaida (2018-08 duomenys)

Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

TIIIS topografinių erdvinių duomenų žemėlapis, M 1:1000 – 1:5000. Žemėlapio duomenis sudaro savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) topografiniai duomenys, apimantys savivaldybės teritoriją bei inžinerinių tinklų valdytojų topografiniai duomenys, apimantys valdomą teritoriją.

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf

Erdviniai duomenys apie hidrologinių, meteorologinių stebėjimų stočių tinklą.

Likusių nuo karo sprogmenų grėsmės ir rizikos vertinimo žemėlapiai parengti naudojant duomenų rinkinį sudarytą pagal Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu. Žemėlapiuose parodytas rizikos susidurti su standartiniais sprogmenimis tikimybę ir jų keliamų grėsmių vertinimas. Duomenys skirti prevencinių darbų, padedančių išvengti tokių teritorijų keliamo pavojaus arba jį sumažinti, taikymui. Duomenų rinkinys yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio, kai rekomenduojama vykdyti planinius sprogmenų neutralizavimo darbus, taikyti kitus prevencinius darbus ir veiklos apribojimus teritorijose, kurios įvertintos aukščiausiais vertinimo balais. Galutiniai sprendimai dėl su sprogmenimis susijusios veiklos priimami vadovaujantis kitais teisės aktais ir procedūromis.