Parsisiuntimo paslauga - Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai

Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių jėgainių geografinis išdėstymas. Duomenys neatnaujinami nuo 2018-08-01

Teritorijos, potencialiai jautrios biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vykdant vėjo energetikos plėtrą

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 2011–2014 m. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 2011–2014 m. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.

Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf

Erdviniai duomenys apie hidrologinių, meteorologinių stebėjimų stočių tinklą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“: 1. PK - uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų) medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių; 2. UK - draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami arba ribojami sanitariniai miško kirtimai, leidžiant palikti tam tikrą skaičių džiūstančių ar išdžiūvusių medžių 1 ha; 3. NM - plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 4. DM - sanitariniais miško kirtimais retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. Apribojimai galioja 2026 metais.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruojami duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas. Duomenys gali būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruoti duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas. Duomenys gali būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.