Riparian zones duomenys apima pereinamuosius plotus tarp sausumos ir gėlo vandens ekosistemų, pasižyminčius išsiskiriančiomis hidrologinėmis, dirvožemio ir biotinėmis sąlygomis, kurioms stiprią įtaką daro tekantis upės vanduo. Žemės danga ir naudojimas klasifikuojamas pagal biologinės įvairovės stebėsenos poreikius pritaikytoje buferinėje zonoje aplink didžiąsias ir vidutines Europos upes (Strahlerio lygis 3-8, gautas iš EU-Hydro duomenų rinkinio). Riparian Zones duomenų rinkinio klasės atitinka nomenklatūrą, sudarytą iš MAES ekosistemų tipų (nuo 1 lygio iki 4) ir Corine žemės dangos tematinių klasių (80 klasių), kurių mažiausias kartografavimo vienetas yra 0,5 ha ir mažiausias objekto plotis yra 10 m. Copernicus programos metu, Europos Aplinkos Agentūra koordinavo Riparian Zones rinkinio gamybą. Riparian Zones techninė specifikacija: https://land.copernicus.eu/user-corner/technical-library/RZ_CS3_17_Nomenclature_Guideline_I30.pdf Duomenys sukurti Europos Sąjungos lėšomis. Autoriaus teisės Copernicus programa. ATSAKOMYBĖ: VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra vadovaudamasis sutartimi Nr. 3436/R0-Copernicus/EEA.56943, kuri pasirašyta įgyvendinant paslaugas pagal sutartį Nr. EEA/IDM/R0/16/009/Lithuania, yra įsipareigojęs Europos aplinkos agentūros (EAA) vardu platinti duomenis. VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra neprisiima jokios atsakomybės už šių duomenų turinį ir naudojimą.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale. Natura 2000 rinkinį sudaro 62 klasės. Techninė specifikacija: https://land.copernicus.eu/user-corner/technical-library/N2K_Nomenclature_Guidelines.pdf Duomenys sukurti Europos Sąjungos lėšomis. Autoriaus teisės Copernicus programa. ATSAKOMYBĖ: VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra vadovaudamasis sutartimi Nr. 3436/R0-Copernicus/EEA.56943, kuri pasirašyta įgyvendinant paslaugas pagal sutartį Nr. EEA/IDM/R0/16/009/Lithuania, yra įsipareigojęs Europos aplinkos agentūros (EAA) vardu platinti duomenis. VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra neprisiima jokios atsakomybės už šių duomenų turinį ir naudojimą.
Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai - Lietuvoje esančių medžiotojų būrelių ir regionų aplinkos apsaugos departamentų ribos. Atributinė informacija: medžioklės ploto pavadinimas ir jį prižiūrinčio medžiotojų būrelio pavadinimas.
Parsisiuntimo paslauga - Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai
Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių jėgainių geografinis išdėstymas. Duomenys neatnaujinami nuo 2018-08-01
Teritorijos, potencialiai jautrios biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vykdant vėjo energetikos plėtrą
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.
Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys sukurtas 2018 m., vykdant projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“. Duomenų rinkinį sukūrė VšĮ Gamtos paveldo fondas pagal sutartį su Lietuvos gamtos fondu. Rinkinio sukūrimui panaudoti detaliausi 2017–2018 m. erdviniai duomenys apie Lietuvos pelkes ir durpynus bei jų būklę. Šiame vertinime durpynais laikomi žemės plotai, kuriuose durpių klodo storis ne mažesnis kaip 0,5 m, tuo tarpu pelkėmis vadintini tik nenusausinti durpynai. Rinkinyje pateikiamos pelkių ir durpynų teritorijos, duomenys apie durpių klodo tipą, durpių karjerus ir kasybos plotus, grioviais ir drenažu sausintus durpynų plotus ir jų būklę, mišku apaugusius plotus ir kitas žemės naudmenas, pelkėse ir durpynuose esančias saugomas teritorijas bei europinės svarbos natūralias buveines. Duomenų rinkinio sudarymui panaudoti šaltiniai yra nurodyti duomenų rinkinio specifikacijoje, kurią galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/Specifikacijos/Lietuvos_pelkiu_ir_durpynu_DB_atnaujinimas_2017-2018_GPF.pdf
Erdviniai duomenys apie hidrologinių, meteorologinių stebėjimų stočių tinklą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“: 1. PK - uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų) medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių; 2. UK - draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami arba ribojami sanitariniai miško kirtimai, leidžiant palikti tam tikrą skaičių džiūstančių ar išdžiūvusių medžių 1 ha; 3. NM - plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 4. DM - sanitariniais miško kirtimais retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. Apribojimai galioja 2025 metais.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruojami duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas. Duomenys gali būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruoti duomenys apie Lietuvos saugomas teritorijas. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos visų saugomų teritorijų ribos ir aprašomoji (juridinė) informacija apie tas teritorijas. Duomenys gali būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais
INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.
INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.
INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.