INSPIRE prioritetinis duomenų rinkinys – Vandens pagrindų direktyva. Paviršinio vandens telkinys – upė (peržiūros paslauga)

INSPIRE prioritetinis duomenų rinkinys – Vandens pagrindų direktyva. Paviršinio vandens telkinys – ežeras (peržiūros paslauga)

INSPIRE prioritetinis duomenų rinkinys – Vandens pagrindų direktyva. Upių tinklas (peržiūros paslauga)

INSPIRE temos „Statistiniai vienetai“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiami šiuo metu naudojami Lietuvos Respublikos statistinis ETRS89 koordinačių sistemos tinklelis ir statistiniai administraciniai vienetai. Pateikiami trys skirtingo gardelių dydžio statistiniai tinkleliai: 1x1 km, 10x10 km ir 100x100 km. Statistinio tinklelio gardelės turi unikalius kodus. Šie kodai suteikia galimybę susieti skirtingas INSPIRE temas, pvz. temos „Gyventojų pasiskirstymas – demografija” duomenis galima susieti su temos „Statistiniai vienetai” duomenimis. Ši duomenų peržiūros paslauga pateikia dabartinius statistinius administracinius vienetus: 1) NUTS1 (Lietuvos Respublikos teritorija ir jos ribos), 2)NUTS2 (sostinės, centrinės ir vakarų Lietuvos regionų teritorija ir ribos), 3)NUTS3 (apskričių teritorija ir ribos), 4)LAU (savivaldybių teritorijos ir ribos). Statistiniai administraciniai vienetai turi unikalius kodus.

WMS peržiūros paslauga. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas. 2016-2018 m. laikotarpio (imtinai) kiekvienos dienos nulinės valandos duomenys. Duomenų atributinė informacija: Vidutinė bangos kryptis (laipsniais) Vidutinis bangos aukštis (metrais)

WMS peržiūros paslauga. Duomenys sukurti remiantis Martin G., Moller T., Kotta J., Daunys D., Jermakovs V., Bucas M., Siaulys A., Saskov A., Aigars J. (in press). Benthic marine habitats of the eastern Baltic Sea. Estonian Marine Institute Series. 121 p.

WMS peržiūros paslauga. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje būklė pagal CR užterštumo rodiklį

WMS peržiūros paslauga. Sezoninis vidutinis druskingumas Lietuvos pakrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Duomenų šaltinis: 1975-1978 ir 1989-1990 m geologinio kartografavimo žemėlapis (masteliu 1:500 000/1:200 000) sukurtas pagal: 1.Gelumbauskaitė L. Ž., 1996 (1995). Bottom relief and genesis of the Gotland depression. Baltica 9, 65–75. 2.Gelumbauskaitė L. Ž., 1999. Sub–Quaternary surface of the south– eastern Baltic Sea. Baltica 12, 15–18. (Proceedings of the Fifth Marine Geological Conference, Special Publication). 3.Grigelis A., 2011. Research of the bedrock geology of the Central Baltic Sea. Baltica 24 (1), 1–12. 4.Grigelis A., Flodén T. (chief scientists); contributors Bjerkéus M., 5.Gelumbauskaitė L.Ž., Repečka M., Jokšas K., Šimkevičius P. (contributors), 1994. Joint Lithuanian–Swedish marine geologicalgeophysical expedition: Report of investigations in the Central Baltic / cruise of R/V ,,Vėjas” No. 6/48, June 17–July 2, 1993, No. 14/56, August 20–September 8, 1994. Department of Baltic Marine Geology, Institute of Geology, Vilnius; Department of Geology and Geochemistry, Stockholm University. Vilnius–Stockholm, Institute of Geology, 1994, 23 pp.

WMS peržiūros paslauga. Sezoninė vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Žemėlapis sukurtas pagal: 1.Gulbinskas, S., Žaromskis, R., Repečka, R., 2005. Baltijos jūra Lietuvos akvatorijos žemėlapis žvejybai. Vilnius. 2.Baltijos jūros šelfo prie Lietuvos teritorijos geologinės nuotraukos masteliu 1:200 000 lapai N-34-II-III-IV 1986-1989 m.

INSPIRE temos „Dirvožemis“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie pagrindinių dirvožemio tipų pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.