Parengti žemės fondo apskaitos duomenys apie žemės naudmenas pagal šiuos rodiklius (hektarais): 1. bendras žemės plotas; 2. žemės naudmenos: 2.1. žemės ūkio naudmenos: 2.1.1. ariamoji žemė; 2.1.2. sodai; 2.1.3. pievos ir natūralios ganyklos; 2.2. miškai (miško žemė); 2.3. keliai; 2.4. užstatyta teritorija; 2.5. vandenys; 2.6. kita žemė: 2.6.1. medžių ir krūmų želdiniai (atskirieji želdynai ir želdinių (medžių ir krūmų) plotai); 2.6.2. pelkės; 2.6.3. pažeista žemė; 2.6.4. nenaudojama žemė; 3. nusausinta žemė; 4. drėkinama žemė; 5. apleistos žemės ūkio naudmenos.
Parengti žemės fondo apskaitos duomenys apie apskričių ir savivaldybių teritorijose esančių miestų žemę pagal šiuos rodiklius (hektarais): 1. bendras žemės plotas; 2. žemės ūkio naudmenos; 3. miškai (miško žemė); 4. keliai; 5. užstatyta teritorija; 6. vandenys; 7. kita žemė.
Pateikiamas Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvų galvijų skaičius einamai datai pagal veislės kraujo dalies intervalą, galvijo lytį ir laikymo vietą (savivaldybė, seniūnija).
Rinkinyje pateikti šie aplinkos oro kokybės vertinimui tyrimo vietoje stebimi rodikliai: sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), lakieji organiniai junginiai (benzenas, toluenas, etilbenzenas, m/p ksilenas, oksilenas (BTEX)), anglies monoksidas (CO), kietosios dalelės (KD10). Tyrimo taškų skaičius: 37 Aplinkos oro monitoringo tikslas – įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį ir pokyčių priežastis, teikti visuomenei informaciją, susijusią su aplinkos oro kokybe. Tyrimai atliekami kartą per dvejus metus.
Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo tyrimai nuo 2016 m. atliekami kiekvienais metais, siekiant išsiaiškinti mišrių komunalinių atliekų sudėtį. Atliekų sudėties tyrimo darbai atliekami 4 kartus per metus: žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį.
Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne pašalintų arba į MBA, MA įrenginius priimtų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaita ir Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne pašalintų po apdorojimo MBA, MA įrenginiuose susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų vertinimo ataskaita
Pateikiamas sąlyginių gyvulių vienetų skaičius konkrečiai bandai pagal jos savivaldybę bei seniūniją azoto kiekio skaičiavimo programai.
Pateikiamas Gyvūnų augintinių registre išregistruotų ir išvežtų į kitas šalis gyvūnų augintinių skaičius pagal išregistravimo metus ir augintinių rūšį
Pateikiamas Gyvūnų augintinių registre registruotas gyvūnų augintinių skaičius pagal augintinių rūšį ir laikymo vietą (savivaldybę, seniūniją, vietovę, gatvę)
Pateikiami Ūkinių gyvūnų registre individualiais numeriais registruoti ūkiniai gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, ožkos) einamai datai pagal rūšį, gimimo datą, lytį, bandos numerį ir laikymo vietą (savivaldybę, seniūniją).
Duomenų rinkinyje pateikiami paviršinių vandens telkinių bendrieji fizikiniai-cheminiai bei biologiniai parametrai: Nb, Pb, NO3-N, NH4-4, PO4-P, BDS7 ir kiti. Paviršinio vandens stebėsenos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę/ekologinį potencialą. Teikti visuomenei informaciją, susijusią su paviršinių vandens telkinių būkle.
Duomenų rinkinyje pateikiami šie aplinkos triukšmo monitoringo parametrai: Ekvivalentinis garso lygis, dBA (Periodiškumas: 3 sezonai: pavasaris, vasara, ruduo dienos, vakaro ir nakties metu. Visi matavimai turi būti atlikti 1 savaites laikotarpiu.). Maksimalus garso lygis, dBA (Periodiškumas: kasmet). Aplinkos triukšmo lygio stebėsenai parinktos 42 tyrimo vietos. Aplinkos triukšmo monitoringo tikslas – įvertinti aplinkos triukšmo lygį ir pokyčių priežastis. Teikti visuomenei informaciją, susijusią su aplinkos triukšmo lygiu gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje.