Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Kartografinės nomenklatūros schema“. Autorius: E. Šleiteris. Kartografas: R. Svilienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Gelmės ir paviršius"

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Dirvožemio bonitavimas“. Autorius:J. Jasinskas, A. Juozokas, L. Lukšienė, B. Vaštakienė. Kartografas: J. Volungevičius. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Dirvožemis"

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Pedologinis rajonavimas“. Autorius: J. Volungevičius. Kartografas: J. Volungevičius. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Dirvožemis"

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - Medžiojamos faunos ištekliai. Autorius: E. Bukelskis. Kartografas: V. Krikščiūnienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Biota"

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - Žuvų ištekliai. Autorius: E. Bukelskis, L. Kavaliauskienė . Kartografas: V. Krikščiūnienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Biota"

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - „Bioekologinis tinklas“. Autorius: P. Kavaliauskas. Kartografas: L. Šutinienė. Žemėlapis priklauso Nacionalinio atlaso skyriui - "Gamta ir kraštovaizdis", temai - "Kraštovaizdis"

LR teritorijos geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinyje (GV_DRLT) kaupiama informacija apie geografinių objektų vietą žemėlapyje ir tų objektų pavadinimą (pavadinimo rašybą, gramatinę informaciją, vietovardžio kilmės aiškinimą). GV_DRLT duomenų rinkinys sukurtas naudojant duomenis, gautus iš šių duomenų teikėjų: Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo (GV_DRLT papildymui 1940-1990 m. panaikintų gyvenviečių vietomis ir pavadinimais), geoportal.lt naudotojų, Instytut badan spraw narodowosciowych (Lenkija).

LR teritorijos geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinyje (GV_DRLT) kaupiama informacija apie geografinių objektų vietą žemėlapyje ir tų objektų pavadinimą (pavadinimo rašybą, gramatinę informaciją, vietovardžio kilmės aiškinimą). GV_DRLT duomenų rinkinys sukurtas naudojant duomenis, gautus iš šių duomenų teikėjų: Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo (GV_DRLT papildymui 1940-1990 m. panaikintų gyvenviečių vietomis ir pavadinimais), geoportal.lt naudotojų, Instytut badan spraw narodowosciowych (Lenkija).

LR teritorijos geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinyje (GV_DRLT) kaupiama informacija apie geografinių objektų vietą žemėlapyje ir tų objektų pavadinimą (pavadinimo rašybą, gramatinę informaciją, vietovardžio kilmės aiškinimą). GV_DRLT duomenų rinkinys sukurtas naudojant duomenis, gautus iš šių duomenų teikėjų: Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo (GV_DRLT papildymui 1940-1990 m. panaikintų gyvenviečių vietomis ir pavadinimais), geoportal.lt naudotojų, Instytut badan spraw narodowosciowych (Lenkija).

Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.