Žemėlapyje pateikiama Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) erdvinių ekonominių sistemų informacija. LRBP yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos vystymo kryptis ir teritorjų naudojimo funkcinius prioritetus. Daugiau informacijos: https://www.bendrasisplanas.lt/ LRBP patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 rugsėjo 29 d. Plačiau susipažinti su nutarimu, LRBP sprendiniais, tekstine bei grafine dalimis, galima: https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ab6b8b21266f11ec99bbc1b08701c7f8 Žemėlapių sluoksnius parengė LRBP rengėjai. Duomenis Statybų sektoriaus vystymo agentūros urbanistikos padalinys pritaikė vaizdavimui interneto žemėlapiuose. Su LRBP rengėjų sąrašu galite plačiau susipažinti: https://www.bendrasisplanas.lt/konkretizuotu-sprendiniu-rengeju-kontaktai/

Žemėlapyje pateikiama Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) informacija apie miškų ir miško išteklių išsaugojimą ir gausinimą. LRBP yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. Daugiau informacijos: https://www.bendrasisplanas.lt/ LRBP patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 rugsėjo 29 d. Plačiau susipažinti su nutarimu, LRBP sprendiniais, tekstine bei grafine dalimis, galima: https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ab6b8b21266f11ec99bbc1b08701c7f8 Žemėlapių sluoksnius parengė LRBP rengėjai. Duomenis Statybų sektoriaus vystymo agentūros urbanistikos padalinys pritaikė vaizdavimui interneto žemėlapiuose. Su LRBP rengėjų sąrašu galite plačiau susipažinti: https://www.bendrasisplanas.lt/konkretizuotu-sprendiniu-rengeju-kontaktai/

Peržiūros paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapis (arba Pakrančių teritorijų žemėlapis) M 1:10000. Žemėlapyje pateikta paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribų erdvinių duomenų geometrija. Žemėlapis parengtas ir viešinamas vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, kuris reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir jų dydžius, ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašu, kuris nustato žemėlapio sudarymo, jo tvirtinimo ir keitimo tvarką.

Peržiūros paslauga - lietuvos Respublikos teritorijos žemėlapis, parengtas naudojant valstybinius georeferencinus duomenų rinkinius: GRPK, GDR50LT. Tai pagrindinis foninis žemėlapis naudojamas Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt žemėlapių naršyklėje.

Medžiotojų būrelių ribos ir pavadinimai - Lietuvoje esančių medžiotojų būrelių ir regionų aplinkos apsaugos departamentų ribos. Atributinė informacija: medžioklės ploto pavadinimas ir jį prižiūrinčio medžiotojų būrelio pavadinimas.

Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių išteklių jėgainių geografinis išdėstymas. Duomenys neatnaujinami nuo 2018-08-01

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) teikiamų dujų tinklo geografinių duomenų peržiūros paslauga. Paslaugoje rodomi skirstomųjų dujotiekių antžeminiai ir požeminiai vamzdynai, dujotiekio įtaisai bei dujų slėgio reguliavimo įrenginiai. Duomenys atnaujinami kartą per savaitę, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) teikiamų elektros tinklo geografinių duomenų peržiūros paslauga. Paslaugoje rodomos visų įtampų oro ir kabelių linijos bei transformatorinės. Duomenys atnaujinami kartą per savaitę, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).

INSPIRE temos „Statistiniai vienetai“ duomenų peržiūros paslauga, kurioje pateikiami šiuo metu naudojami Lietuvos Respublikos statistinis ETRS89 koordinačių sistemos tinklelis ir statistiniai administraciniai vienetai. Pateikiami trys skirtingo gardelių dydžio statistiniai tinkleliai: 1x1 km, 10x10 km ir 100x100 km. Statistinio tinklelio gardelės turi unikalius kodus. Šie kodai suteikia galimybę susieti skirtingas INSPIRE temas, pvz. temos „Gyventojų pasiskirstymas – demografija” duomenis galima susieti su temos „Statistiniai vienetai” duomenimis. Ši duomenų peržiūros paslauga pateikia dabartinius statistinius administracinius vienetus: 1) NUTS1 (Lietuvos Respublikos teritorija ir jos ribos), 2)NUTS2 (sostinės, centrinės ir vakarų Lietuvos regionų teritorija ir ribos), 3)NUTS3 (apskričių teritorija ir ribos), 4)LAU (savivaldybių teritorijos ir ribos). Statistiniai administraciniai vienetai turi unikalius kodus.

Istorinių Karaliaučiaus srities vietovardžių duomenų peržiūros paslauga. Joje pateikta apie 4000 baltiškų kalbų kilmės vietovardžių (pradedant nuo XIII a.) su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Grasildos Blažienės, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Visų duomenų rinkinio kūrimui panaudotų šaltinių sąrašą galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/kita/karaliauciaus_vietovardziu_saltiniai.xls

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą (92/43/EEB, Buveinių direktyva). Pagal tipus išskirtos smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, olų ir atodangų bei miškų buveinės. Nurodomos buveinių pagrindinės savybės. Duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje surinkti Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, kuris baigtas 2015 metais. Daugiau informacijos: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.

WMS peržiūros paslauga - šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, pasirašiusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Sluoksniui sukurti panaudoti duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) posistemės METAS ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT). Pagal PSDF IS ir VASPVT duomenis atrinktos įstaigos (su filialais), kurios: - Turi galiojančią licenciją teikti šeimos medicinos ir/arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (nepaisant to, ar teikia paslaugas, ar neteikia); - Yra pasirašiusios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimo PSDF lėšomis. 15 įstaigų, esančių mažose gyvenvietėse, neturėjo tikslaus adreso (gatvės ir namo nr.), todėl pažymėtos gyvenvietės centre. Duomenų data: 2016 m. vasario 25 d. Sluoksnis sukurtas planuojant vienkartinį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tyrimą. Tyrimo atlikimo metu sluoksnis gali būti tikslinamas, vėliau sluoksnio atnaujinti neplanuojama.

Prieš prasidedant maudymosi sezonui, valstybės narės praneša Komisijai apie a) visus vandens, kurie, kaip nustatyta yra maudyklų vandenys, b) nurodomos bet kokio pokyčio , palyginus su praėjusiai metais, priežastys. Erdviniai duomenys yra suderinti su saugomų teritorijų teikimu pagal Vandens pagrindų direktyvą. Pateikiami duomenys apie kiekvienos maudyklos vandens kokybę. Kokybės klasės (“qualityClass”) reikšmės: 1 – puiki kokybė 2 – gera kokybė 3 – patenkinama kokybė 4 – prasta kokybė. 0 – reiškia kad kol kas nėra įvertinimo, nes vertinimas atliekamas iš 4 sezonų rezultatų, tai arba nauja maudykla, arba buvo sezonas, kai maudykla nebuvo naudojama dėl tam tikrų priežasčių.

WMS peržiūros paslauga. Vidutinis Baltijos jūros bangavimas. 2016-2018 m. laikotarpio (imtinai) kiekvienos dienos nulinės valandos duomenys. Duomenų atributinė informacija: Vidutinė bangos kryptis (laipsniais) Vidutinis bangos aukštis (metrais)

WMS peržiūros paslauga. Duomenys sukurti remiantis Martin G., Moller T., Kotta J., Daunys D., Jermakovs V., Bucas M., Siaulys A., Saskov A., Aigars J. (in press). Benthic marine habitats of the eastern Baltic Sea. Estonian Marine Institute Series. 121 p.

WMS peržiūros paslauga. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje būklė pagal CR užterštumo rodiklį

WMS peržiūros paslauga. Sezoninis vidutinis druskingumas Lietuvos pakrantėje ir Kuršių mariose

WMS peržiūros paslauga. Duomenų šaltinis: 1975-1978 ir 1989-1990 m geologinio kartografavimo žemėlapis (masteliu 1:500 000/1:200 000) sukurtas pagal: 1.Gelumbauskaitė L. Ž., 1996 (1995). Bottom relief and genesis of the Gotland depression. Baltica 9, 65–75. 2.Gelumbauskaitė L. Ž., 1999. Sub–Quaternary surface of the south– eastern Baltic Sea. Baltica 12, 15–18. (Proceedings of the Fifth Marine Geological Conference, Special Publication). 3.Grigelis A., 2011. Research of the bedrock geology of the Central Baltic Sea. Baltica 24 (1), 1–12. 4.Grigelis A., Flodén T. (chief scientists); contributors Bjerkéus M., 5.Gelumbauskaitė L.Ž., Repečka M., Jokšas K., Šimkevičius P. (contributors), 1994. Joint Lithuanian–Swedish marine geologicalgeophysical expedition: Report of investigations in the Central Baltic / cruise of R/V ,,Vėjas” No. 6/48, June 17–July 2, 1993, No. 14/56, August 20–September 8, 1994. Department of Baltic Marine Geology, Institute of Geology, Vilnius; Department of Geology and Geochemistry, Stockholm University. Vilnius–Stockholm, Institute of Geology, 1994, 23 pp.

WMS peržiūros paslauga. Sezoninė vidutinė vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose