Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
Lietuvos Respublikos teritorijos natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapis M 1:10000. Peržiūra galima nuo 1:100 000 mastelio. Žemėlapyje nurodytų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų sąvokos bei kriterijai surašyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Žemėlapio sudarymo, jo tvirtinimo ir keitimo tvarką (tame tarpe ir pirminius duomenų šaltinius) nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-355/3D-680. Apribojimus veiklai nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 ir 102 straipsniai.
Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai visos Europos vektorinis žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CLC12_LT yra peržiūrėta ir pakoreguota 2012 metų žemės dangos duomenų bazė. Šios duomenų bazės tikslinimas vyko interpretuojant 2012 metų kosminius IRS palydovo vaizdus. CHA18_LT pokyčių duomenų bazė yra sudaryta įvedant žemės dangos pokyčius tarp 2012 ir 2017 metų. Šios duomenų bazės sukūrimas vyko interpretuojant 2012–2013 metų IRS palydovinius vaizdus ir 2017 metų Sentinel – 2 palydovinius vaizdus. CLC18_LT sudarytas automatiniu būdu sujungiant CLC12_LT ir CHA18_LT duomenų bazes Mažiausias kartografuojamas objektas šiose duomenų bazėse: CLC12_LT ir CLC18_LT yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių CHA18_LT duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.
Deklaruotų pievų ir ganyklų plotai pagal kultūrą nuo 2010 m.