EuroGlobalMap (EGM) – 1:1 mln mastelio topografinių duomenų (administracinės ribos, hidrografija, transporto tinklai, vietovės) rinkinys, tinkamas smulkaus mastelio žemėlapių sudarymui. EuroRegionalMap – 1:250 000 topografinių duomenų rinkinys, tinkamas erdvinei analizei ir smulkaus bei vidutinio mastelio žemėlapių sudarymui. EGM ir ERM duomenų rinkiniai atnaujinami kartą per metus. Lietuvos teritorijos duomenys šiuose rinkiniuose taip pat yra Lietuvos valstybiniai duomenų rinkiniai, kuriuos atskirai platina ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. EuroDEM – 1:100 000 skaitmeninis reljefo modelis, tinkamas erdvinei analizei ir modeliavimui bei žemėlapių sudarymui (2008 m.). Pan-European Imagery - 10 metrų skiriamosios gebos apdoroti ir sujungti palydoviniai vaizdai (2018 m.). Open Gazetteer – geografinių vardų (vietovardžių) WFS paslauga, apimanti nacionalinių kartografavimo agentūrų teikiamus duomenis. Nurodžius el. pašto adresą, šiuos rinkinius galima atsisiųsti, taip pat naudoti šių rinkinių peržiūros paslaugas.

Corine 1990–2012 metų žemės dangos ir pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais. Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai vektorinis visos Europos žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CHA pokyčių duomenų bazės yra sudarytos įvedant žemės dangos pokyčius tarp dvejų metų metų. Mažiausias kartografuojamas yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.

Corine žemės dangos 2018 metų ir 2012–2018 m. pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais. Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai visos Europos vektorinis žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CLC12_LT yra peržiūrėta ir pakoreguota 2012 metų žemės dangos duomenų bazė. Šios duomenų bazės tikslinimas vyko interpretuojant 2012 metų kosminius IRS palydovo vaizdus. CHA18_LT pokyčių duomenų bazė yra sudaryta įvedant žemės dangos pokyčius tarp 2012 ir 2017 metų. Šios duomenų bazės sukūrimas vyko interpretuojant 2012–2013 metų IRS palydovinius vaizdus ir 2017 metų Sentinel – 2 palydovinius vaizdus. CLC18_LT sudarytas automatiniu būdu sujungiant CLC12_LT ir CHA18_LT duomenų bazes Mažiausias kartografuojamas objektas šiose duomenų bazėse: CLC12_LT ir CLC18_LT yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių CHA18_LT duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelio ruožų strateginio triukšmo žemėlapiuose esačių duomenų pagrindu sudaromas triukšmo prevencijos veiksmų planas. Triukšmo prevencijos veiksmų plane numatomos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK). Teikiami sluoksniai: Ežerai ir tvenkiniai, Upės ir kanalai, Upių baseinai, Upių pabaseiniai, Upių pabaseinių rajonai, Vandens tyrimų vietos, Vandens matavimo stotys, Hidroelektrinės, Žuvų pralaidos, Vandens pertekliaus pralaidos, Žemių užtvankos.

Duomenys parengti remiantis nuotoliniais erdviniais jūros pakrantės paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio aukščių matavimais bei modeliavimu. Kasmetinių nuotolinių erdvinių matavimų duomenys sulyginami su ankstesnių metų erdvinių matavimų duomenimis. Gauti aukščių skirtumai atspindi jūros krantų būklės pokyčius. Taškai žemėlapyje nurodo matavimų zonos centrą, matavimus atliekant Melnragės rekreacinėje zonoje, Girulių rekreacinėje zonoje, Pajūrio regioniniame parke, Palangos rekreacinėje zonoje, Šventosios rekreacinėje zonoje ir Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Rinkinį sudaro 4 sluoksniai: 1. Kraštovaizdžio monitoringas, jūros krantų būklė (pokyčiai), žemyninė dalis 2. Kraštovaizdžio monitoringas, jūros krantų būklė (pokyčiai), Kuršių nerija 3. Marių krantų pokyčių būklė, Kuršių marių vakarinė pakrantė. 4. Jūros priekrantės gylių pokyčiai Iki 2024 m. teikiamas tik Jūros priekrantės gylių pokyčių sluoksnis. Duomenis galima atsisiųsti Shape formatu.

Lietuvoje naudojamos geografinės statistinės gardelės. Pateikiami tinkleliai sudaryti LKS-94 Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje. Duomenų rinkinyje pateikiamas gardelių dydis: nuo 100x100 m iki 10x10 km. Duomenys apima Lietuvos Respublikos teritoriją su teritoriniais vandenimis ir išskirtine ekonomine zona bei papildomą 15 km buferinę zoną. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRIDS/Geografiniai_statistiniai_tinkleliai_LKS.zip

Parsisiuntimo paslauga - Gyventojų statistika savivaldybėse ir apskrityse: Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes ir lytį, gimusieji, mirusieji, natūrali gyventojų kaita, vidaus ir tarptautinė migracija, užimtumas, darbo jėgos aktyvumas, vidutinė gyvenimo trukmė pagal lytį. Detalūs gyventojų užimtumo duomenys pasiekiami Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://open-data-ls-osp-sdg.hub.arcgis.com/pages/ae508b0598bd4b2db06ed987e14ba3eb

Panevėžio rajono kultūros centrai, sporto klubai, muziejai, kitos kultūros ir sporto įstaigos (duomenys atnaujinti 2021 m. spalio mėn), bibliotekos, WiFi4EU prieigos taškai (duomenys atnaujinti 2021-02-11), kapinės (patvirtinta savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-178), sodų bendrijų teritorijos (duomenys atnaujinti 2019 m. kovo mėn.). Pateikiama įstaigų kontaktinė informacija.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka 2022 m. atnaujinti strateginiai triukšmo žemėlapiai, sudaryti ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožams. Žemėlapiai parengti 858,36 km ilgio pagrindinių kelių tinklo aplinkoje. Atnaujintai pagrindinių kelių strateginio triukšmo kartografavimo informacijai pritarė Triukšmo prevencijos taryba, informacija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556.

Erdviniai duomenys potvynių grėsmės teritorijas – teritorijas, kurios gali būti užliejamos mažos, vidutinės, didelės tikimybės potvynių upėse ir Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantėje. Pateikiami sniego tirpsmo ir liūčių mažos (0,1 proc.), vidutinės (1 proc.), didelės (10 proc.) tikimybės potvynio grėsmės M1:2000 skaitmeniniai žemėlapiai. Duomenys parengti įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Duomenys atnaujinami kas 6 metus. Peržiūra ArcGIS Online žemėlapyje: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d

Erdviniai duomenys apie mažos, vidutinės, didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijas – teritorijas, kurios gali būti užliejamos upėse ir Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantėje. Duomenyse pateikiama sniego tirpsmo ir liūčių mažos (0,1 proc.), vidutinės (1 proc.), didelės (10 proc.) tikimybės potvynio grėsmės M1:2000 skaitmeniniai žemėlapiai. Duomenys parodo užliejimų ribas ir vandens gylius. Duomenys atnaujinami kas 6 metus. Peržiūra ArcGIS Online žemėlapyje: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d

Erdviniai duomenys apie potvynių grėsmės teritorijas – teritorijas, kurios gali būti užliejamos mažos, vidutinės, didelės tikimybės potvynių upėse ir Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantėje. Duomenyse pateikiama: sniego tirpsmo ir liūčių mažos (0,1 proc.), vidutinės (1 proc.), didelės (10 proc.) tikimybės potvynio grėsmės M1:2000 skaitmeniniai žemėlapiai. Duomenys parodo užliejimų ribas ir vandens lygio altitudes LAS07 aukščių sistemoje. Duomenys parengti įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Duomenys atnaujinami kas 6 metus. Peržiūra ArcGIS Online žemėlapyje: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d

Užliejamos priekrantės teritorijos mažos (0,1 proc.), vidutinės (1 proc.), didelės (10 proc.) tikimybės potvynio ekonominės rizikos M1:10 000 skaitmeniniai duomenys. Pavyzdžiui, vidutinės tikimybės scenarijus – tai 1% tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų. Užliejimai priekrantės teritorijose, esant 1 proc. tikimybės vandens lygiams Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinys, sudarytas iš duomenų apie: rizikos objektus, kurie užtvindymo atveju gali sukelti atsitiktinę taršą; vandens telkinius, iš kurių imama daugiau kaip 10 kub. metrų geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas daugiau kaip 50 žmonių; vandens telkinius, naudojamus rekreaciniams tikslams ir maudykloms; saugomas teritorijas ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ir kt. Duomenys parodo dėl užliejimų galinčias nukentėti svarbias teritorijas ir objektus. Duomenys parengti įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Duomenys atnaujinami kas 6 metai. Peržiūra ArcGIS Online žemėlapyje: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d

Veikiančių sąvartynų sklypų ribos.

INSPIRE temos „Statistiniai vienetai“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiami šiuo metu naudojami Lietuvos Respublikos statistinis ETRS89 koordinačių sistemos tinklelis ir statistiniai administraciniai vienetai. Pateikiami trys skirtingo gardelių dydžio statistiniai tinkleliai: 1x1 km, 10x10 km ir 100x100 km. Statistinio tinklelio gardelės turi unikalius kodus. Šie kodai suteikia galimybę susieti skirtingas INSPIRE temas, pvz. temos „Gyventojų pasiskirstymas – demografija” duomenis galima susieti su temos „Statistiniai vienetai” duomenimis. Šis duomenų rinkinys pateikia dabartinius statistinius administracinius vienetus: 1) NUTS1 (Lietuvos Respublikos teritorija ir jos ribos), 2)NUTS2 (sostinės, centrinės ir vakarų Lietuvos regionų teritorija ir ribos), 3)NUTS3 (apskričių teritorija ir ribos), 4)LAU (savivaldybių teritorijos ir ribos). Statistiniai administraciniai vienetai turi unikalius kodus.

Pavojingieji objektai – veiklos vykdytojų kontroliuojamos teritorijos, kuriose bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingosios medžiagos – cheminės medžiagos arba cheminiai mišiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. Pavojingųjų medžiagų sąrašas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše atitinka ES Seveso III direktyvoje (2012/18/ES) pateiktą pavojingųjų medžiagų sąrašą.

Duomenų rinkinį sudaro du teminiai sluoksniai. 1. Apsaugos tikslai Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST), patvirtinti 2018 m. balandžio 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-317. Duomenų rinkinį sudaro Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kontūrai su iškeltais apsaugos tikslais (jas išsaugoti ir atkurti). 2. Vietovių, atitinkančių BAST kriterijus, buveinės ir rūšys, patvirtintos 2009 m. balandžio 22 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-210. Šiose vietovėse per 6 metus nuo vietovės patvirtinimo turi būti nustatyti apsaugos tikslai Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms (ir patvirtinti aukščiau minėtu D1-317 įsakymu). BAST ir būtinųjų apsaugos priemonių nustatymą reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti 2004 m. kovo 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 276 BAST atrankos kriterijus, jų taikymo tvarką ir duomenų apie BAST aprašymo ir pateikimo reikalavimus nustato Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas 2001 m. balandžio 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 219 Pagrindiniai duomenų laukai: Buveinės kodas – kodas, apibūdinantis buveinės tipą (juos visus galima rasti Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše) Būklė – buveinės būklė, įvertinta eksperto Vertinimo data – buveinės būklės įvertinimo data Plotas – buveinės plotas hektarais Išsaugojimo tikslas – buveinės apsaugos tikslas, patvirtintas 2018 m. balandžio 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-317 Rūšis – rūšies, kurios buveinei keliamas apsaugos tikslas, pavadinimas lotynų kalba. Puslapyje https://biomon.lt/maps/ duomenis galima atsisiųsti GeoJSON (GEOJSON), GeoPackage (GPKG) ir ESRI File Geodatabase (FileGDB) formatu.