AIS esančių vykdomųjų bylų duomenys pagal bylų kiekį (bylų kiekis pagal metus (bylos užvedimo datą), pagal skolininkų tipą (fizinis, juridinis), pagal skolininko teritoriją, išieškotiną sumą). Antstolių informacinės sistemos (AIS) pirminiai duomenys (RAW DATA) apie antstolių vykdomas bylas.

AIS duomenys apie antstolių vykdomas bylas – II (pagal skolininkų fizinių ir juridinių asmenų skaičių, amžių, išieškotiną sumą). Antstolių informacinės sistemos (AIS) pirminiai duomenys (RAW DATA) apie antstolių vykdomas bylas.

AIS duomenys apie antstolių vykdomas bylas – I (pagal skolininko gyvenamą teritoriją, išieškojimo dalyką, bylų skaičių, išieškotina sumą). Antstolių informacinės sistemos (AIS) pirminiai duomenys (RAW DATA) apie antstolių vykdomas bylas.

STSR duomenys apie įkeitimo ir hipotekos sandorių objektus (turtą) - nekilnojamuosius daiktus. Sutarčių ir teisių suvaržymo registro duomenys.

HR archyviniai duomenys apibūdinantys skolininkus. Likviduoto Lietuvos Respublikos hipotekos registro (HR) archyviniai duomenys.

HR archyviniai duomenys apie įkeistus objektus (HR įkeistus objektus (turto rūšį) apibūdinantys požymiai). Likviduoto Lietuvos Respublikos hipotekos registro (HR) archyviniai duomenys.

Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenys (PPNSIS) apie Lietuvos Respublikoje veikiančių ir/ ar veikusių politinių organizacijų narių skaičių (agreguoti duomenys).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išregistravimo priežasčių ir naudojamų pareigų klasifikatoriai (duomenų rinkinių grupė, viso 2 vnt.) ( JAR pareigų klasifikatorius; JAR išregistravimo priežasčių klasifikatorius).

Duomenys apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotus juridinius asmenis, nevykdančius prievolės teikti registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus (kodas, pavadinimas, juridinio asmens forma, įregistravimo data, reikšmė, valiuta). Individualių įmonių, komanditinių ūkinių bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų pavadinimai nuasmeninti.

Istorinių (panaikintų) gyvenamųjų vietovių tekstinių duomenų rinkinys iš Lietuvos Respublikos adresų registro (Lietuvos Respublikos administracinius vienetus - istorines gyvenamąsias vietoves apibūdinantys duomenys).

Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.

Tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos integruoto monitoringo stotyse bei Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje atliekami siekiant įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautus, jų poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformaciją ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei. Tyrimai atliekami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 įpareigojimus dėl neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos vykdymui (9, 10 straipsnių ir V priedo reikalavimai), atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtų Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) bei Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (ICP IM) reikalavimus.

Duomenys apie Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius: mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimą, naudojimąsi šiomis paslaugomis, jų prieinamumo vertinimą ir įvairių mokėjimo būdų naudojimo ypatumus

Agreguoti duomenys apie gyventojų deklaruotas pajamas pagal rūšis šalies miestuose, savivaldybėse ir apskrityse