Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie vidutinio oro slėgio standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie vidutinės santykinės drėgmės standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

Vilniaus 1944 m. ortofotografinis žemėlapis.

Lietuvos 1944 m. ortofotografiniai žemėlapiai. Žemėlapių aeronuotraukos vokiečių karinės žvalgybos tikslais darytos 1944 m. liepos - gruodžio mėnesiais. Nuotraukos koordinuotos Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.Pateikiama REST servisu.

Peržiūros paslauga - tarpukario Lietuvos administracinio suskirstymo žemėlapis. Administracinio suskirstymo ribos (apskritys bei valsčiai) įskaitmenintos remiantis 1929 m. žemėlapiu „Mapa rozsiedlenia ludnosci polskiej", kuris sudarytas masteliu M 1:750 000. Lietuvos dalies administracinių vienetų lietuviški pavadinimai paslaugoje nurodyti tiksliai tokie, kokie naudoti 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu ir buvo pateikti leidinyje "Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys" (Kaunas, 1925 m.). Pastebėję peržiūros paslaugoje klaidų, informuokite apie jas el. paštu info@geoportal.lt.

Peržiūros paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenų rinkinį galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

Atviri duomenys - tarpukario Lietuvos administracinio suskirstymo duomenys. Administracinio suskirstymo ribos (apskritys bei valsčiai) įskaitmenintos remiantis 1929 m. žemėlapiu „Mapa rozsiedlenia ludnosci polskiej", kuris sudarytas masteliu M 1:750 000. Lietuvos dalies administracinių vienetų lietuviški pavadinimai nurodyti tiksliai tokie, kokie naudoti 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu ir buvo pateikti leidinyje "Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys" (Kaunas, 1925 m.). Pastebėję peržiūros paslaugoje klaidų, informuokite apie jas el. paštu info@geoportal.lt. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Valsciai/Tarpukario_valsciai.zip

INSPIRE temos „Meteorologinės geografinės sąlygos“ duomenų peržiūros paslaugoje pateikiama informacija apie faktinius kritulių kiekio, oro temperatūros, juntamosios temperatūros, debesuotumo, slėgio jūros lygyje, orų sąlygų, vėjo greičio, vėjo gūsių ir vėjo krypties matavimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių rodiklių reikšmės yra surinktos iš 52 skirtingų meteorologinių stočių kasvalandinių rodmenų (UTC laiko juosta). Į duomenų rinkinį taip pat įtraukti standartinės klimato normos (1991-2020) duomenys: vidutinio kritulių kiekio, oro temperatūros, saulės spindėjimo trukmės, santykinės oro drėgmės, slėgio jūros lygyje ir vidutinio vėjo greičio.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie faktinius kritulių kiekio, oro temperatūros, juntamosios temperatūros, debesuotumo, slėgio jūros lygyje, orų sąlygų, vėjo greičio, vėjo gūsių ir vėjo krypties matavimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių rodiklių reikšmės yra surinktos iš 52 skirtingų meteorologinių stočių kasvalandinių rodmenų (UTC laiko juosta). Į duomenų rinkinį taip pat įtraukti standartinės klimato normos (1991-2020) duomenys: vidutinio kritulių kiekio, oro temperatūros, saulės spindėjimo trukmės, santykinės oro drėgmės, slėgio jūros lygyje ir vidutinio vėjo greičio.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie vidutinio vėjo greičio standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie kritulių kiekio standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie vidutinės oro temperatūros standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

INSPIRE temos „Meteorologiniai geografiniai objektai“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie vidutinės saulės spindėjimo trukmės standartines normas (30 metų laikotarpio vidurkio). Duomenys atnaujinami kas 10 metų.

Istorinių Karaliaučiaus srities vietovardžių duomenų rinkinys. Jame pateikta apie 4000 baltiškų kalbų kilmės vietovardžių (pradedant nuo XIII a.) su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Grasildos Blažienės, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Visų duomenų rinkinio kūrimui panaudotų šaltinių sąrašą galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/kita/karaliauciaus_vietovardziu_saltiniai.xls

Istorinių Karaliaučiaus srities vietovardžių duomenų peržiūros paslauga. Joje pateikta apie 4000 baltiškų kalbų kilmės vietovardžių (pradedant nuo XIII a.) su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Grasildos Blažienės, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Visų duomenų rinkinio kūrimui panaudotų šaltinių sąrašą galite rasti čia: https://www.geoportal.lt/download/kita/karaliauciaus_vietovardziu_saltiniai.xls

Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. Peržiūrai teikiamos GKMF naudojamos koordinačių sistemų lapų schemos. GKMF medžiagą galima peržiūrėti naudojantis interaktyvia paslauga: https://www.geoportal.lt/map/?mode=gkmf

Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. Atsisiųsti teikiamos GKMF žemėlapių aprėpčių schemos su peržiūros ir atsisiuntimo URL nuorodomis. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_SHP.zip ir https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_GPKG.zip. GKMF medžiagą galima peržiūrėti ir naudojantis interaktyvia paslauga: https://www.geoportal.lt/map/?mode=gkmf