Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Peržiūros paslauga teikiami 52 Lietuvos miestų ir miestelių XVIII-XIX a. planai, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose. Planai sudaryti 1786 – 1898 m. lenkų ir rusų kalbomis. Dauguma planų (net 41) sudaryti 1863 – 1869 m. Ankstyviausias jų yra 1786 m. Pasvalio miestelio planas, vėlyviausias - 1898 m. Vilniaus miesto planas – vadovas. Senesniems planams priskirtini 1803 m. Vladislavovo (Kudirkos Naumiesčio), 1821 m. Kėdainių ir Trakų, 1830 m. Pumpėnų ir 1853 m. Anykščių miestelių planai. Vyraujantis planų mastelis yra 1 : 4200 (angliškame colyje 50 sieksnių), taip pat yra 1 : 2100, 1 : 8400 mastelio planų. Seniausiuose planuose mastelis nurodytas virvėmis (šniūrais) arba prentais. Detalūs yra 1865 m. Luokės, 1866 m. Sedos, 1868 m. Varnių ir Viekšnių miestelių planai. Išskirtinis yra 1893 m. Žiobiškio miestelio planas. Jame nurodomi gyvenamieji namai, klėtys, gyvuliams tvartai, sandėliai, kluonai, kalvė, pirtis, sudegęs namas bei išvardinti žemės sklypų (namų) savininkai. Žemės sklypų naudotojai (nuomininkai arba savininkai) taip pat išvardinti 1786 m. Pasvalio, 1863 m. Linkuvos, 1897 m. Pabradės miestelių planuose. Planus LKS-94 koordinačių sistemoje koordinavo ir peržiūros paslaugą sukūrė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.