Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai. Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip